2 nuotr.Atsistatydinęs parlamentaras, buvęs Liberalų sąjūdžio vadas Eligijus Masiulis, įtariamas milžiniško kyšio ėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, viešame laiške išdėstė savą versiją, pagal kurią, jis iš verslininko Raimundo Kurlianskio gavo ne kyšį, o paskolą - 90 tūkst. eurų. Ir sakosi prokurorams pateikęs tai įrodantį paskolos raštelį. „Vakaro žinios“ aiškinosi, ar tokia versija gali įtikinti teismą?
E.Masiulis nėra tokios versijos pradininkas. Būtent paskolos rašteliais dažniausiai bando išsigelbėti su kyšiais įkliuvę ar kitaip neteisėtai praturtėję asmenys. Ir maždaug pusė jų, anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus, tokiu būdu išsisuka.
Neteisėto praturtėjimo atvejus tiria ne tik policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Muitinės kriminalinė tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, prokuratūra, bet ir FNTT.
- Jei žmogus pasiskolina pinigų, bet paskolos niekur nėra deklaravęs, ar skolos raštelis teisėsaugai yra įrodymas, kad gauti pinigai iš tikrųjų pasiskolinti, o ne gauti kaip kyšis ar kitu neteisėtu būdu? - „Vakaro žinios“ teiravosi Kęstučio JUCEVIČIAUS.
- Matote, įrodymai yra visuma, ne tik paskolos lapelis. Nustatinėjamos visos faktinės aplinkybės, apklausiamos abi pusės ir t.t. Paskolos lapelis tėra vienas iš įrodymų, dokumentas.
- O kaip žmogui įrodyti, kad paskolos lapelis yra tikras, o ne fiktyvus, gautas iš draugo ar giminaičio siekiant išsisukti nuo kaltinimų kyšininkavimu, prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu?
- Ne žmogaus, o ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga paneigti arba įrodyti, kad paskolos lapelis yra fiktyvus ir surašytas vėliau, jau pateikus įtarimus. Jei būtų civilinis procesas, žmogus turėtų įrodinėti, bet baudžiamajame procese tai ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga.
- Jei man labai reikia pinigų ir noriu pasiskolinti stambią sumą iš fizinio asmens, kaip tai padaryti, kad teisėsaugai nesukelčiau įtarimų?
- Teisėsauga šiuo klausimu tikrai jokių priekaištų neturės, tik gaunant pinigus reikia surašyti paskolos lapelį. Tiesa, pagal dabartinius reikalavimus, jis turi būti patvirtintas notaro. Bet net ir nepatvirtintas notariškai vadinamasis paskolos lapelis yra galiojantis. Tik atsirastų problemų, jei iškiltų paskolos negrąžinimo klausimas. Paskolos davėjas negalėtų iškelti civilinių ieškinių, negalėtų prisiteisti skolos civiline tvarka.
- Jei lapelis laiku nesurašomas, ar įmanoma įrodyti, kad tai nėra neteisėto praturtėjimo atvejis, net jei aš iš tikrųjų stambią sumą pasiskolinau?
- Šiais metais atsirado nuostata, kad sandoriai, nepatvirtinti notariškai, mokestine tvarka nėra pripažįstami. Teisme mes traktuotume, kad tai yra fiktyvu.
- Kokie dažniausiai būna pasiteisinimai, kai žmogus įkliūna su kyšiu ar nustatomas kitoks neteisėto praturtėjimo atvejis?
- Populiariausias būdas yra skolos lapelis. Surandami draugai, pažįstami, kurie sutinka jį surašyti.
- Kaip teisėsaugai pavyksta įrodyti, kad lapelis fiktyvus?
- Būna, kad pavyksta įrodyti, būna, kad ir nepavyksta. Visko būna. Priklauso nuo konkrečios bylos. Bet buvo tikrai nemažai sėkmingų tyrimų, kurie pasiekė teismą. Buvo surinkti įrodymai, kad tartasi dėl fiktyvaus lapelio, užfiksuoti pokalbiai apie tai ir t.t.
- Jei aš fiktyvų lapelį surašau draugui, norėdamas jį išsukti nuo kaltinimų, man pačiam baudžiamoji atsakomybė gresia?
- Be abejo. Už dokumento klastojimą, bendrininkavimą padarant nusikaltimą. Abi pusės atsako. Kartais žmonės bando padėti draugui ar giminei išsisukti ir patys įkliūva. Buvo net tokių tyrimų, kai pastarieji, kai jau jiems buvo iškeltos bylos, įduoda savo draugus ar pažįstamus prisipažindami, kad surašė fiktyvų lapelį.
- Didesnė bausmė gresia fiktyviam skolintojui ar besiskolinančiajam?
- Tam, kuris skolinasi. Nes jis yra nusikaltimo organizatorius, o „skolintojas“ - tik bendrininkas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
