2 nuotr.
- Kokie pirmieji įspūdžiai po savaitės naujame darbe, kai teko posėdžiauti iki paryčių ir iš arti pažindintis su darbu Seime? - „Vakaro žinios“ pradėjo pokalbį su naujuoju Seimo pirmininku profesoriumi Viktoru PRANCKIEČIU.
- Labai keista savaitė ir tikrai viskas yra kitaip, nei galėjau įsivaizduoti. Įsivaizdavau daug mielesnę ir draugiškesnę aplinką, o ji, švelniai tariant, yra įtempta. Tikėjausi daugiau darnos. Čia ateina žmonės atstovauti daug didesnės žmonių grupės interesams, o kadangi tai yra tokia įstaiga, aukščiau kurios nieko nėra, čia susirinkę žmonės turi laisvę ir ja naudojasi. Atrodo, kad tas naudojimasis laisve galėtų būti šiek tiek darnesnis.
Savaitė buvo labai intensyvi, įvairūs pokyčiai. Teko pajusti, ką reiškia per vieną dieną tapti geidžiamam viešumoje ir sulaukti itin daug dėmesio. Anksčiau nebuvau lepinamas labai didelio dėmesio, o dabar jau beveik esu juo baudžiamas. Žinoma, tai nieko nuostabaus, žmonės visuomet bijo nežinomybės. Aš ir esu nežinomybė, tad žmonės nori kuo daugiau sužinoti, kad būtų mažiau nepasitikėjimo.
Atlikti pirmieji darbai, kurie privalo būti padaryti iš pradžių, kalbant apie statutą ir komitetų formavimą. Galima sakyti, kad pasiųstos dar tik kosmetinės, tačiau tikrai geros žinutės, kurios leidžia gyventojams suprasti, kaip dirbsime ir kaip norime atrodyti kadencijos metu.
- Pirmoji savaitė, reikia pripažinti, atrodė gana įtempta. Kiekvienas valdančiosios koalicijos siūlymas buvo kritikuojamas, nemažai kritikos ir nepasitenkinimo sulaukėte ir asmeniškai, per posėdžius opozicija nuolat replikavo, kreipėsi dėl posėdžių vedimo, statuto ir panašiai, pasisakydavo aiškiai trukdydama visiems sistemingai ir produktyviai dirbti?
- Džiaugiuosi, kad ne man tai reikėjo įvardyti, o žmonės patys tai pastebėjo. Iki šiol niekuomet neteko susidurti su tokia nelabai racionalia veikla, tiksliau, veiklos imitacija. Atrodytų, protingi ir kultūringi žmonės, tačiau kai tai matyti net iš šalies, gal reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir paviešinti, kaip Seime dirbama. Kad Seime yra skirtingų nuomonių - labai gerai, nes tai yra demokratijos pagrindas, bet kaip nuomonės išreiškiamos, tai jau yra kultūros reikalas. Turbūt reikėtų, kad kultūra persikeltų į Seimo darbą ir jos atsirastų daugiau. Galbūt tai tik iliuzija, tačiau per asmeninius pavyzdžius ir naujus žmones, kurie taip pat nesitikėjo tokios veiklos ir neracionalumo, noro tik parodyti save, galėtume šiek tiek atsitraukti nuo tokio įpročio ir pereiti prie normalių, kultūringesnių diskusijų.
- Turbūt jau esate numatęs įstatymus, kurie, jūsų nuomone, yra šlubuojantys, o galbūt ir visai turi būti pakeisti?
- Pirmiausia turime laikytis labai įtempto grafiko biudžetui tvirtinti. Biudžetas parengtas vis dar dirbančios dabartinės Vyriausybės. Nesutarimai yra dėl socialinio modelio, konkrečiai - Darbo kodekso. Tai aptarsime, manau, ir su prezidente. Turime atsižvelgti į jos pastabas ir į tai, kad įstatymas buvo rengiamas ir teikiamas per rinkimus. Todėl jis galbūt buvo ne iki galo išdiskutuotas ir ne visai buvo atsižvelgta į Trišalės tarybos pasiūlymus. Sieksime, kad žmonės daugiau įsitrauktų per Trišalę tarybą į įstatymo tobulinimą. Manau, turėsime nukelti įstatymo įsigaliojimą, kad situacija būtų išspręsta. Turbūt tai pats pirmas svarbus darbas. Mes daug kalbame apie privilegijas ir funkcijų kartojimą. Aš radau vieną seną įstatymo projektą, kuris taip ir nebuvo priimtas. Tai Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. Peržiūrėjau redakciją. Žinoma, ji taisytina. Tačiau svarbiausia, kad ten nėra numatyta jokių privilegijų Seimo nariams. Ir labai gerai. Manau, priėmus šį įstatymą būtų išspręsti klausimai, dėl kurių žmonės nuolat kaltina valdžią. Jeigu viskas būtų apibrėžta įstatymu, nereikėtų tiek daug diskusijų, nes įstatymą reikia vykdyti.
- Kokių dar privilegijų ketinate atimti iš politikų?
- Pats žodis „atimti“ leidžia manyti, tarsi čia kažką baudžiame. Nors dažnai laisvė galvoti pasireiškia galvojimu neigiamai. Manau, kad tą leksiką galėtume keisti. O privilegijos, kurios buvo ir dėl kurių bendru sutarimu su Seimo valdyba jau nusprendėme, tai - draudimas lėšas kanceliarinėms išlaidoms naudoti automobilių nuomai. Nors girdime, esą Seimo narys neturės kaip nuvažiuoti į apygardą, galiu pasakyti, kad aš išsiaiškinau, jog Seime yra nemažai automobilių ir jie beveik nenaudojami. Tad net ir neturint savo automobilio yra galimybė nuvažiuoti į apygardą su vairuotoju ar be jo. Seime, rodos, tam skirti 42 lengvieji automobiliai. Dauguma jų yra su vairuotojais, o gal 10 iš jų galima vairuoti pačiam. Keista, tačiau jų rida per metus labai nedidelė. Tad kyla klausimas, kodėl dar turime nuomoti automobilius už parlamentines lėšas.
- Tačiau parlamentinių lėšų suma nebuvo sumažinta?
- Taip, lėšos lieka tos pačios, kaip numatyta pagal statutą, tačiau jos juk gali būti ir neišnaudojamos. Mes tiesiog atkreipėme dėmesį, kam jos skirtos ir kam buvo naudojamos. Juolab kad žmones labiausiai jaudindavo būtent automobilių nuoma iš šių lėšų. Visuomenei tokios temos labai svarbios, ypač žinant, kokia yra didelė politikų atskirtis nuo paprastų žmonių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
