1 nuotr.Parlamentarų grupė parengė nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis apribojamas sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičius (ne daugiau kaip trys embrionai).
Tikslų skaičių, bet ne daugiau tris, kaip tai nustato įstatymas, pasirinkti galės patys sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Siekiant išvengti pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, kitoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti galės būti šaldomos lytinės ląstelės. Esant reikalui, jos bus paimamos iš lytinių ląstelių banko ir sukuriami nauji embrionai. Embrionų šaldymas išlieka, tačiau jis bus taikomas tik išimtiniais atvejais, kai, esant nenumatytoms aplinkybėms (pvz., moters hiperstimuliacija), pagalbinio apvaisinimo procedūros tęsti neįmanoma.
Tikimasi, kad toks reguliavimas leis pasinaudoti modernia ir efektyvia kiaušialąsčių šaldymo technologija ir kartu išvengti papildomos naštos moteriai (papildomų hormoninių stimuliacijų, chirurginių intervencijų paimant kiaušialąstes ir t.t.).
Projektą teikiantys Seimo nariai Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė, Rita Tamašunienė, Laurynas Kasčiūnas ir kiti sako, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.
"Įsigaliosiančiame įstatyme garantuojamas donorų, kurie nėra sutuoktiniai (sugyventiniai), anonimiškumas, leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų. Taip pat įsigaliosiantis įstatymas neužtikrina adekvačios embriono apsaugos. Antai, nedraudžia embrionų eksporto ir importo, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui", - sako įstatymo projekto iniciatoriai.
Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Tikimasi, jog ši įstatymo nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles.
Taip pat projektu uždraudžiamas embriono ir lytinių ląstelių eksportas/importas, išskyrus importą ar eksportą, kuris vyksta autologinio panaudojimo tikslu, t.y. kai asmuo ląsteles ar embrioną įsiveža/išsiveža savo paties pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Įvežimo ir išvežimo tvarkas bei tranzito tvarką tvirtins sveikatos apsaugos ministras. Manoma, kad tokie apribojimai prisidės prie prekybos lytinėmis ląstelėmis ar embrionu prevencijos bei užtikrins didesnį lytinių ląstelių bei embriono judėjimo per sienas skaidrumą.
Taip pat, įvertinus aplinkybę, kad, priėmus projektą, sveikatos apsaugos ministrui reikės priimti projekte nurodytus poįstatyminius aktus bei pataisyti jau parengtus, iki 2017 m. liepos 1 d. nukeliamas įstatymo įsigaliojimo terminas.
Sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. birželio 30 d. turės priimti projekte nurodytus poįstatyminius aktus ir atitinkamai pakeisti tuos, kurie jau dabar yra rengiami Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Projektą parengę parlamentarai mano, kad papildomų išlaidų, išskyrus tas, kurias Sveikatos apsaugos ministerija jau yra numačiusi pagalbiniam apvaisinimui kompensuoti, nereikės.
Šiuo metu pagalbinis apvaisinimas reguliuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus buvusio Seimo priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, įsigaliotų ir tos nuostatos, kurias šiuo projektu bandoma keisti, t.y. kompensacijų lytinių ląstelių donorams galimybė, donorystės anonimiškumas, galimybė eksportuoti lytines ir embrionus bei juos importuoti, būtų neribojamas sukuriamų embrionų šaldymas ir įgalintas neterminuotas jų saugojimas užšaldžius.
