1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Europos šalys yra susiskaldžiusios dėl karo instruktorių siuntimo į Ukrainą.
Vykstant 2022 m. ES startavusiai misijai, bloko šalys už Ukrainos ribų apmokė 50 000 šios karo draskomos šalies karių.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaužė tabu ir nurodė, kad Vakarų kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.
O Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį tvirtino, kad vyksta diskusijos apie Prancūzijos karo instruktorių siuntimą į šalį.
J. Borrellis sakė, kad antradienį Briuselyje susitikę ES gynybos ministrai aptarė galimybę perkelti dalį bloko mokymų programos į Ukrainos teritoriją.
„Vyko diskusijos, tačiau šiuo klausimu nėra aiškios bendros Europos pozicijos“, – po pokalbių teigė J. Borrellis.
„Nėra bendro sutarimo“, – pridūrė jis.
E. Macrono pareiškimą palankiai įvertino kai kurie Ukrainos sąjungininkai ES, tačiau kitos šalys baiminasi, kad toks žingsnis galėtų priartinti jas prie tiesioginio konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
J. Borrellis sakė, kad pritariančios šalys argumentavo, jog instruktorių siuntimas į Ukrainą padėtų supaprastinti mokymus. Tačiau prieštaraujantieji tvirtino, kad karinio personalo siuntimo į Ukrainą rizika yra per didelė.
Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Vakarų aljansas nori išvengti tiesioginio karo su Rusija.
„Tai iš dalies darome nesiųsdami NATO karių“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
„Neturime planų siųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą ar tiesiogiai dalyvauti mūšiuose“, – tvirtino jis.
