Jau aišku, kas valdys šalį po 2024 m.

Viešumoje netgi buvo bandoma įrodyti, kad Lietuvoje valdančiosios partijos rotuojamos pagal tam tikrą seką. Po konservatorių į valdžią ateina socialdemokratai, o po jų nusivylę rinkėjai puola rinkti kokią nors į politinę trasą iššokusią „gelbėtojų" partiją. Tos „gelbėtojų" partijos vienos jau išnykusios, kitos - susilpnėjusios, o dar vienos - naujai sukurtos. Pagrindinis jų požymis - labai sėkmingas vienkartinis žygis į Seimą, kai naujokai gauna įspūdingą mandatų skaičių. Tačiau kitą Seimo kadenciją „gelbėtojais" nusivylę rinkėjai vėl tradiciškai renkasi konservatorius, o po jų - „socdemus". O „gelbėtojai" arba tampa sistemine parlamentine partija, arba išnyksta.

Tiesos čia yra, bet algoritmas kiek pritemptas, nes, pavyzdžiui, „socdemai" buvo sudarę valdančiąsias koalicijas ne tik su savo pagrindiniais oponentais konservatoriais, bet ir su „gelbėtojų" partijomis - dabar jau išnykusia Naująja Sąjunga (socialliberalais) ir Darbo partija. Dabar jau tapusia sistemine partija.

Visgi, remiantis šia teorija, kitus rinkimus turi laimėti socialdemokratai.

Tad ar galima jau šiandien drąsiai prognozuoti, kam sėkmė šypsosis būsimuose Seimo rinkimuose. Apie tai kalbėjomės su politologu Bernaru IVANOVU.

- Kas, jūsų nuomone, po 2024 metų Seimo rinkimų sudarys valdančiąją koaliciją?

- „Socdemai" su „skvernelininkais". Manau, kad bus būtent taip. Jie bus koalicija.

- O kodėl „socdemai" pasirinks būtent S.Skvernelio partiją?

- Na, todėl, kad jie, „socdemai", moka laiku ir vietoj patylėti, o Saulius Skvernelis, kiek mes matome, geba ten, kur tik gali, prisirinkti politinių taškų. Taip kad tai, ką ruošia mūsų naujoji šaunioji nomenklatūra iš esmės nėra nieko naujo. Ponas Skvernelis pats yra nomenklatūrininkas - buvęs policininkas, jam turėtų patikti policinė valstybė.

Gal Kaunas ir Vilnius kažkuo skirsis, bet viskas po Seimo rinkimų liks iš esmės tas pats.

- Kaip ir dabar valdančiąją koaliciją sudarys pagrindinė partija ir partijos-satelitės? Atliekančios panašų jaunesnės sesers vaidmenį kaip dabar Aušrinės Armonaitės partija?

- Taip, būsimojoje koalicijoje bus „socdemai" ir S.Skvernelis, atidirbinėjantis už A.Armonaitę. O paskui jais nusivilsime ir lauksime nusivylę naujų rinkimų.

- Ar tikrai manote, kad S.Skvernelis, mokantis bendrauti su visuomene, viso labo tik nomenklatūrininkas?

- Neabejotinai. S.Skvernelis - buvęs statutinis policininkas, Garliavos istorijos herojus, kai su Renatu Požėla užsiėmė žmonių malšinimu. S.Skvernelis atidirbo nomenklatūrai nuoširdžiai. Na, ir dirba toliau!

- Kaip vertinate viešojoje erdvėje sklandantį algoritmą 2+1. Esą po konservatorių šalį visada valdo „socdemai", o po „socdemų" ateina valdyti kokia nors „gelbėtojų" partija?

- Bet dabartinėje koalicijoje, kur dominuoja konservatoriai, taip pat yra gelbėtojai su A.Armonaite priekyje. Čia su tais rinkimų algoritmais tas pats, kaip su Sovietų sąjungos algoritmu, kad po plikio komunistų partijos generalinio sekretoriaus į valdžią ateis plaukuotas, o po jo - vėl plikis.

Kažkaip šitaip tie algoritmai veikia. Bet veikia principas, kad „nieko naujo". Juk buvo partijų šalia tų dviejų (konservatorių ir socialdemokratų) ar ne? Po naujų Seimo rinkimų bus Skvernelis ir socialdemokratai, o iš esmės vėl bus kažkas naujo-seno.

- Kokius šansus būsimuose Seimo rinkimuose prognozuojate „valstiečiams"?

- Manau, R.Karbauskis dar bus atitvertas trimis gynybiniais ešelonais, redutais. Jis kels nepatogumų S.Skverneliui, nes karts nuo karto vis tiek kažką pasakys, kas jam labai nepatinka. S.Skvernelis jo per patrankos šūvį neprisileis. Manau, kad R.Karbauskiui bus primestas ganėtinai marginalaus opozicionieriaus vaidmuo.

- 2014 m. buvo įkurta partija „Laisvė ir teisingumas", kuriai rotaciniu principu šiemet vadovavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, o dabar vadovavimą perėmė buvęs Seimo pirmininkas, Naujosios Sąjungos (socialliberalų) partijos, veikusios 1998-2011 m. steigėjas Artūras Paulauskas. Turime ir gana naują Lietuvos regionų partiją. S.Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos" irgi nauji. Kas dar be S.Skvernelio iš dabartinių naujai susikūrusių partijų turi šansų patekti į Seimą?

- Pažiūrėsime. R.Žemaitaitis gal šansų turi, o A.Paulauskas, manau, kad ne. O kodėl? O todėl, kad A.Paulauską visi labai gerai pažįstame nuo tų laikų, kai „nusipelnėme gyventi geriau". Rolandą Paksą kritikavo, o prieš tai su R.Paksu vienoje koalicijoje atsidūrė. (2001 metais R.Paksas buvo A.Paulausko vadovaujamų socialliberalų ir Liberalų sąjungos koalicijos suformuotos Vyriausybės premjeras - aut. past.). Tai politinis oportunizmas, reikia skaičiuoti, kiek politikas partijų pakeitė. Tai politikui garbės nedaro. Nepamenu, kiek A.Paulauskas partijų pakeitė, bet net Lietuvos visuomenė prisimena tam tikrus dalykus.

- Sunkoka įsivaizduoti opoziciją, kurioje sėkmingai dirbtų „valstiečiai" ir Laisvės partija. Juk šių partijų vertybinės nuostatos dėl šeimos ir t.t. tiesiog diametraliai skirtingos!

- Opozicijoje po Seimo rinkimų bus ir konservatoriai. Tikrai bus, nors gal pakeis po šito dabartinio šalies valdymo savo partijos pavadinimą, bet niekas nuo to nepasikeis. Opozicija negyvybinga. Bet kokiu atveju, opozicijos ar taip, ar kitaip nėra ir toliau nebus. Sistemą reikia reformuoti, kad žmonės neliktų tik pasyvūs stebėtojai, kad keistųsi visuomeninis sektorius.

Reikia pakeisti Rinkimų įstatymą, kad jame neliktų proporcinių rinkimų, keisti partijų, visuomeninių organizacijų steigimo sąlygas. Dabar nėra tikros politinės konkurencijos, partijos yra tik „švogerių", giminių tam tikros grupės, oligarchai taip pat savo partijas steigia, o visuomenė yra neaktyvi, neorganizuota. Kai visuomenė nėra normaliai organizuota, tai ir partijų nėra tikrų.