Jau vaidenasi naujų ministrų veidai

Aplinkos ministras už miškų kirtimą

Liberalų Sąjūdis jau atskleidė ne tik kokių ministerijų siektų, bet ir kokius ministrus siūlytų. Pavyzdžiui, į vienai iš pageidaujamų - Aplinkos apsaugos ministerijai - galėtų vadovauti Simonas Gentvilas, 2018 m. pasisakęs, kad Lietuvoje „mes iškertame mažai miško".

Tokią kandidatūrą kritiškai vertina gamtininkas, „Labanoro klubo" prezidentas Andrejus Gaidamavičius. „Visos aplinkosauginės organizacijos šią kandidatūrą vertina labai neigiamai ir mano, kad tai būtų antrasis Kęstutis Mažeika. S.Gentvilas taip pat prieštarauja Punios šilo rezervato įsteigimui, naujiems apribojimams saugomose teritorijos. O tai yra temos, kurios dabar šioje srityje turėtų rūpėti labiausiai.

Laikomasi nuomonės, kad Liberalų sąjūdžio negalima prileisti ne tik prie aplinkosaugos Seime, bet ir prie Aplinkos ministerijos. Jų rinkiminė programa aplinkosaugos požiūriu yra pati prasčiausia. Pavyzdžiui, jie neigia biologinės įvairovės nykimą", - „Vakaro žinioms" sakė A.Gaidamavičius.

Jis patikino, kad šiuo metu dėl šios skelbiamos kandidatūros į aplinkos ministrus, aplinkosaugos bendruomenės vienijasi ir ketina imtis veiksmų: „Tikėjomės, kad nors šį kartą Aplinkos ministerija nebus numesta į šoną kaip nereikalinga. Jeigu ministerija būtų patikėta S.Gentvilui, būtų didelė nelaimė aplinkosaugai. Todėl mobilizuojame pajėgas ir kreipsimės į prezidentą bei Ingridą Šimonytę, kad šis žmogus nebūtų skiriamas Aplinkos ministru."

A.Gaidamavičius mato geresnių kandidatų į šį postą: „Pavyzdžiui, buvęs ministras Kęstutis Navickas. Be to, aplinkosauga jau 30 metų laukia moters. Manau, tai galėtų būti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė arba Aistė Gedvilienė."

A.Verygos pamaina

Dar viena nuskambėjusi pavardė - Medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė, šiemet į Seimą išrinkta su konservatorių sąrašu. Svarstoma, gal ji galėtų užimti Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vietą. Lietuvos sveikatos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė sako teigiamai vertinanti tokią kandidatūrą. „Girdėjau, kad J.Sejonienė svarstytų, tokį pasiūlymą. Ji gerai žino sistemą ir įsivaizduoja, kaip ją būtų galima pakeisti.

Sveikinu už drąsą, nes šiam postui neužtenka tik patirties dirbant sistemoje. Reikia ir politinės valios. Taip pat labai svarbu - vadybos žinios. Būtent apie tai visada kalbėjo ir pats Medikų sąjūdis. Man atrodo, kad to jai gali šiek tiek pritrūkti. Bet galbūt bus suburta to nestokojanti komanda", - „Vakaro žinioms" sakė A.Baublytė.

O štai aršus A.Verygos kritikas, konservatorius Antanas Matulas, pasak A.Baublytės, vargu ar būtų tinkama kandidatūra į ministrus: „A.Matulas jau turėjo galimybių pasireikšti kaip vadovas. Šiandien, manau, jis nuo sistemos gyvenimo realijų yra kiek atitrūkęs, nors pats gal taip ir negalvoja."

A.Baublytė pabrėžė, kad perimant ministro portfelį, šiuo laikotarpiu labai svarbu pamiršti ambicijas ir bendradarbiauti su nueinančia valdžia. Nors naujai išrinkti Seimo nariai ne kartą tikino, jog kovoje su COVID-19 svarbiu darbu taps revizijos ir pavasarį skelbtos informacijos tikrinimas, A.Baublytė laikosi nuomonės, kad tam dabar ne laikas: „Jeigu nebus perimamumo, bus dar didesnė katastrofa nei šiandieninė situacija. Perimamumas privalomas, ypač, įvertinus šiandieninę kovidinę situaciją. Perimti tai, kas šiandien sukurta, ir konsultuotis - privalu. Pavasarį situacija buvo suvaldyta ir to nereikėtų pamiršti. Dabar nėra laiko revizijoms, turime užtikrinti perimamumą ir negąsdinti žmonių."

Švietime reformų nereikia

Norą valdyti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją yra išreiškę tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija. Su pastarąja į Seimą pateko buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, vienoje televizijos laidoję demonstratyviai suplėšęs partijų pasirašytą Nacionalinį susitarimą dėl mokslo ir studijų plėtros.

„Vakaro žinių" kalbintas Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sakė, kad kol kas pedagogai, kalbant apie galimas ministrų kandidatūras, yra girdėję tik šią pavardę. „Sunku pasakyti, koks jis būtų ministras. Prieš rinkimus nė viena partija aiškios kandidatūros neįvardijo. Kol kas aptarinėjama tik ši kandidatūra.

Tačiau A.Žukauskas ateina iš universiteto. Ar jis bus gerai susipažinęs su bendro ugdymo sistema? Žinoma, jis gali būti puikus mokslo ekspertas, tačiau ar jis gerai žinos švietimo problemas?" - svarsto E.Milešinas. Jis pastebėjo, kad kai kurios partijos akivaizdžiai nesigaudo, kas šiuo metu vyksta švietimo sistemoje. „Vienos iš partijų rinkimų metu pateiktas siūlymas buvo numatyti, kad 2025 m. mokytojų atlyginimai siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau tai mes jau esame sutarę su dabartine Vyriausybe ir tai numatyta kolektyvinėje sutartyje", - pastebėjo E.Milešinas.

Jis sako, kad svarbiausias lūkestis naujam ministrui - kad nebūtų griaunama tai, kas jau sukurta: „Nesvarbu, kokios partijos atstovas tai būtų, svarbiausia, kad būtų plėtojamas socialinis dialogas, kaip tai darė ši Vyriausybė. Šita valdžia pirmoji pasirašė šakos kolektyvinę sutartį, kurią kartu kiekvienais metais atnaujiname. Reikia toliau stengtis ir priimti sprendimus, kurie įrodytų, kad švietimas - prioritetas ne tik popieriuje. Šakos kolektyvinėje sutartyje jau yra numatyta strategija ir įsipareigojimai iki 2025 m., norėtųsi, kad susitarimai būtų vykdomi. Svarbiausia, kad būtų tęstinumas, o nauja valdžia negriautų to, kas buvo padaryta."