„Judėjimas į priekį": K.Budrys apie K.Starmerio keturių žingsnių planą dėl Ukrainos

„Tai yra judėjimas į priekį. Galime tikrai konstatuoti, kad Europa vienijasi. Mes jau turime formatus, kurie įtraukia ne tik Europos Sąjungos valstybes, bet įtraukia ir Britaniją, kuri nepriklauso (Europos Sąjungai – ELTA), Turkiją, kuri yra labai svarbi regioninė galia. Ir tai yra geras postūmis. Galime konstatuoti, kad Europa atidarinėja vairuotojo dureles ir ruošiasi sėstis į vairuotojo poziciją, imasi ir atsakomybės – ne tik vienijasi, bet imasi ir atsakomybės. Tai irgi yra gera žinia“, – pirmadienį sakė K. Budrys.

Jis pastebėjo, kad naujoji JAV administracija jau anksčiau buvo pažymėjusi, jog Europa neturi plano dėl taikos Ukrainoje. Todėl, šalies diplomatijos vadovo teigimu, dabar Jungtinės Karalystės vadovas kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais imasi šios atsakomybės.

„Kai kurios kryptys, kai kurie veiksmai, kuriuos jau ir anksčiau darėme, buvo aiškūs. Dabar atsiranda atsakomybės prisiėmimas už papildomus (veiksmus – ELTA) – parengti Europos matymą dėl plano, kaip reikėtų judėti į priekį“, – dėstė politikas, pažymėdamas, jog kuriant tokius planus yra svarbu išlaikyti transatlantinio ryšio svarbą.

„JAV laikymas derybose arba šio proceso apimtyje yra kertinis ir labai svarbus, jis yra neatmestas. Dėl to pažadas, kad dirbs Europa, Ukraina ir JAV drauge – ties tuo yra gera žinia“, – pabrėžė K. Budrys.

Klausiamas, ar toks Europos planas gali sudominti partnerius kitapus Atlanto, ministras pabrėžė – tai priklausys nuo Europos diplomatinių pastangų ir įsitraukimo.

„Viskas priklauso nuo diplomatinio įsitraukimo. Ir praėjusią savaitę bent du Europos lyderiai tą darė – tai Prancūzijos prezidentas, Britanijos premjeras, nuvykę į Vašingtoną prieš atvykstant Ukrainos prezidentui Zelenskiui. Tai mes matysime tų vizitų ir daugiau. Taip ir vyksta tas darbas – bandoma įtikinti, argumentuoti, kodėl turime imtis vieno ar kito veiksmo“, – kalbėjo jis.

Visgi, pridūrė ministras, itin svarbu formuojamame plane išlaikyti ir Lietuvai kertinius principus.

„Aš vis tiek norėčiau akcentuoti tai, kad ir koks planas būtų galutiniam rezultate, mums, kaip Lietuvai, svarbūs kertiniai jo parametrai – tai ateityje veikiantis atgrasymas Rusijos, tai saugumo garantijos Ukrainai, tai spaudimo priemonių Rusijai išlaikymas iki visų galutinių plano punktų įgyvendinimo. Jame negali būti jokių abejonių dėl Ukrainos suvereniteto, dėl teritorinio integralumo. Taip pat pagal dabartines kalbas matome, kad jame neliks jokių Rusijos reikalavimų demilitarizuoti Ukrainą“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.

Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.

Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas.

Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.

Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.