K.Budrys apie galimybę trauktis iš Otavos konvencijos: tai turi būti sprendžiama ne viešumoje, o konsultuojantis su partneriais

„Ne viešumoje vien tik tas klausimas turėtų būti – ir spaudžiant laike vieną ar kitą šalį ar instituciją – o darant tai konsultacijų su partneriais keliu. Tai ir darysime, konsultuosimės“, – žurnalistams po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak jo, diskutuojant dėl Otavos konvencijos reikia įsivertinti tiek saugumo, tiek ir tarptautinės humanitarinės teisės dėmenis.

„Matydami, kaip vyksta karas prieš Ukrainą ir kokias priemones naudoja prieš Ukrainą Rusijos pajėgos, tai mes to negalime ignoruoti, matome, turime turėti savo arsenale viską, ko mums reikės stabdyti tiek šarvuotą techniką, tiek pėstininkus – to niekas nekvestionuoja“, – sakė K. Budrys.

„Tačiau lygiai taip pat turime konsultuotis, nes tarptautinė humanitarinė teisė yra svarbus dalykas, yra įsipareigojimai valstybių prisiimti. (...) Tik norėtųsi vis dėlto išmokti pamokas, kurias patyrėme išeidami iš Oslo konvencijos dėl kasetinių šaudmenų – tai ne feisbuke tie klausimai yra sprendžiami, o konsultacijų keliu ir viską darant paeiliui“, – akcentavo jis.

Visgi, greitų sprendimų, pasak ministro, šiuo klausimo greičiausiai nebus.

„Tai aš tikrai nesitikėčiau čia staigiai kažkokio apsisprendimo, galų gale viskas pasibaigia 3/5 Seimo balsų“, – sakė K. Budrys, pažymėdamas, kad apie galimybę trauktis iš Otavo konvencijos bus diskutuojama ir Valstybės gynimo taryboje (VGT).

NSGK pirmininkas: politinė valia trauktis iš konvencijos yra

Savo ruožtu NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas tikina manąs, kad politinė valia trauktis iš Otavos konvencijos – yra.

„Aš manau, kad iš tikrųjų valia yra. Ji galbūt nėra visiškai konsensuso būdu išreikšta dar, bet tikrai ji yra, mes išgirdome ir karinį patarimą, kuris yra labai aiškus – kad pasitraukimas iš šitos konvencijos reikštų sustiprinimą mūsų gynybinio potencialo, mūsų atgrasymo efekto“, – žurnalistams sakė NSGK pirmininkas. 

„Iš kitos pusės, mes matome ir tuos politinius aspektus (...) – būtinybę bendrauti su partneriais, kalbėtis su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija bei su šalimis, kurios turi karius mūsų šalyje“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažino, kad diskusijos dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos pajudėjo.

„Pajudėjo reikalai. Dabar reikia sulaukti penktadienį posėdžiausiančios VGT. (...) Laukiame iki kovo mėnesio, reikia dabar padaryti namų darbus“, – po NSGK posėdžio žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Visgi, pasak jo, dar reikia įsivertinti, ar Seimo frakcijose bus reikiamas palaikymas pasitraukimui iš Otavos konvencijos.

„Mes pasitarėme, kad reikia įsivertinti frakcijų viduje, ar yra 86 balsai, kurių reikia“, – sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė teikianti politinį-karinį patarimą ir siūlo VGT aptarti galimą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tokio žingsnio siūloma imtis siekiant sustiprinti krašto gynybą ir atgrasymo priemones.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Antradienį apie galimybę inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos užsiminė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.