1 nuotr.Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.
„Vakar prezidento Macrono sukviestos šalių grupės diskusijoje buvo kalbėtos įvairios opcijos, ką Vakarų šalys turėtų padaryti daugiau, siekdamos užtikrinti Ukrainos pajėgumus apsiginti ir į ateitį išplėtoti juos iki tokių, kad būtų pasiekti visi Zelenskio 10-ies punktų plano tikslai“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Budrys.
„Ką galiu patikinti: kad buvo visuotinis sutarimas, kad prioritetas šiuo metu Ukrainai yra ginkluotės tiekimas ir tai, ko reikia labiausiai – amunicija, amunicija, amunicija“, – akcentavo jis.
K. Budrys pabrėžė – apie tai, jog Vakarų sąjungininkės galėtų siųsti karius į Ukrainą, diskutuota jau ir anksčiau.
„Tai, kad Prancūzijos prezidentas ėmėsi tam tikros iniciatyvos politiškai pastumti ir dar kartą krestelėti visą mašiną (...), tai tas yra nauja aplinkybė“, – pažymėjo patarėjas.
„Tie pokalbiai ir anksčiau vyko“, – patikino jis.
Tačiau konkrečių sprendimų ar nutarimų, pabrėžė K. Budrys, nėra. Todėl tęsiasi ir diskusijos dėl to, kokio vaidmens į Ukrainą perkelti Vakarų valstybių kariai galėtų imtis. Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas. K. Budrio teigimu, tai vienas iš galimų modelių.
„Modelių ir galimų sprendimų gali būti įvairių. Galiu patikinti, kad nėra kažkokio vieno konkretaus sumanymo“, – sakė jis.
Savo ruožtu Valstybės gynimo taryba (VGT), pastebėjo K. Budrys, taip pat yra apsvarsčiusi galimybę siųsti karius į Ukrainą. Tačiau, leido suprasti jis, jeigu būtų žengiama tokio sprendimo link, vyktų išsamios konsultacijos su sąjungininkais.
„Kaip ir su karine parama, kaip ir su daug dalykų, su finansine, humanitarine parama – mes kalbamės, derinamės su kitomis valstybėmis“, – patikino jis, pažymėdamas, kad Lietuva turi mandatą siųsti mokomąsias operacija į Ukrainą.
Visgi, pakartojo G. Nausėdos patarėjas, esminis dėmesys šiuo metu turi būti skiriamas amunicijos perdavimui. To, pasak jo, labiausiai prašo ir Kyjivas. K. Budrys pasidžiaugė, kad pirmadienį Paryžiuje vykusių diskusijų metu buvo ieškoma realių sprendimų – ne tik apgailestaujama, jog Europai nepavyksta išpildyti Ukrainai duotų pažadų dėl karinės paramos.
„Pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien, ir kurios reikėjo vakar – amunicija“, – pakartojo jis.
Pirmadienį, vykdamas į Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico užsiminė, kad atskiros Vakarų šalys yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą. Visgi, konkrečių valstybių politikas neįvardijo, tačiau perspėjo, jog tai gali padidinti konflikto eskalavimo riziką.
Savo ruožtu Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti. Tačiau, tvirtino jis, kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi, antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą.
