1 nuotr.
Kęstas KOMSKIS, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, Seimo vicepirmininkas:
Aš asmeniškai Didžiosios Britanijos referendumą vertinu labai palankiai, nes jis parodė, kad ES nėra viskas gerai, jai reikia pokyčių. ES serga. Britų referendumas bus sukrėtimas, kuris padės išsigydyti ir nemanau, kad bus kažkokia didžiulė netektis. Su Didžiąja Britanija ir toliau dirbsime, kaip dirbome: pasitelkę įvairias sutartis, kaip dirbame su norvegais ir su kitais. Tikrai tragedijos nėra.
Britai pamatė, kad valstybė praranda savo Nepriklausomybę, kad Briuselis pradėjo per daug kištis ir nurodinėti, ką reikia daryti. Jiems nepatiko ir ketinimas su Turkija pasirašyti susitarimą dėl bevizio režimo. Žmonės ten taip pat nėra laimingi ir dėl migrantų iš Lietuvos, Lenkijos bei kitų ES šalių.
Edvardas ŽAKARIS, Seimo socialdemokratų frakcijos narys:
Atvirai pasakius, netikėjau, kad britai nubalsuos už išstojimą iš ES. Tačiau, kiek teko bendrauti su ten gyvenančiais tautiečiais, britų apsisprendimą labiausiai lėmė emigrantai. Ypač tai, kad Briuselis neleido apriboti socialinės paramos atvykusiems, dar net nespėjusiems prisidėti prie Didžiosios Britanijos gerovės. Manau, normalu, kad britai dėl to piktinasi, nes kodėl britai turėtų šelpti niekuo prie šalies gerovės neprisidėjusius ekonominius migrantus? Manau, kad Briuselis šioje vietoje turėjo elgtis lanksčiau.
Po šito referendumo gali atsirasti daugiau šalių, kurios rengs atitinkamus referendumus, nes į valstybių parlamentus patenka vis daugiau euroskeptiškai nusiteikusių politikų, pasisakančių pirmiausia už savų valstybių interesus. Jei ES šalims suteiktų daugiau teisių, ir to euroskepticizmo būtų mažiau. Man ir pačiam dažnai Seime būna pikta: pateikinėji Lietuvai naudingą pataisą, o pasirodo, kad ji prieštarauja ES direktyvoms. Jau pats faktas yra žeidžiantis, kai šalis neturi teisės pati galvoti, pati spręsti. O toms šalims, kurios į bendrą ES biudžetą daugiau moka, tas faktas dar labiau žeidžiantis.
Kęstutis MASIULIS, Seimo konservatorių frakcijos narys:
Britų referendumas turės didžiulį poveikį visai ES. Pirmiausia - mentalinį, priverčiantį apmąstyti tiesioginės demokratijos pranašumus ir trūkumus. Referendumai laikomi pačia geriausia demokratijos forma, tačiau britų referendumas parodė, kiek ji gali būti neprofesionali ir taip galima padaryti klaidų, kurių ištaisyti šansų beveik nėra.
Kita vertus, referendumas, manau, keis požiūrį į tai, kokia turi būti ES. Ir tai yra gerai. Turėtų stiprėti valstybių vaidmuo, nes pernelyg daug funkcijų yra įgavusi Europos Komisija, o ir Europos Parlamentas jų prisiima vis daugiau. Manau, kad bus sugrįžta prie ankstesnio ES modelio ir, kaip jau sakiau, tai yra teigiamas poveikis. Lygiai taip pat blaivinantį poveikį duos valstybėms, kurios iki britų referendumo irgi apie tai kalbėjo, nes dabar mato, kad britai jau ėmė dėl to gailėtis. Visos valstybės pamatė, kad tai yra pralaimėjimas, o britams - pats didžiausias. Juk jei Didžioji Britanija skils į gabalus, jei atsiskirs Škotija, daug dalykų bus apsunkinta.
Manau, labiausiai per referendumą žaidė emocijos, o labiausiai - dėl pabėgėlių, dėl negebėjimo tvarkytis su jais. Ir visose valstybėse tai labai stipriai veikia. Pirmieji emocijų neatlaikė britai. Be to, jiems didžiulį poveikį darė nepasitenkinimas biurokratija ES, kuri vis didėja. Britanija jau mažiausiai dešimtmetį tuo reiškė didžiulį nepasitenkinimą, reikalaudami tam tikrų išimčių, kitokio elgesio su ja. Morkų raudonumo ar kreivumo reguliavimo per Briuselį britai nenorėjo. Ir kitoms šalims tai nepatiko, tačiau jos į tai mažiau kreipė dėmesį.
Kęstutis DAUKŠYS, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas:
Referendumas turėtų turėti didelį poveikį visai ES. Pinigų ES struktūrų fonduose gali sumažėti, žemės ūkio politika turėtų pasikeisti, nes britai visada pasisakė prieš ją.
Politologai aiškina, esą britai, referendumu balsavę už pasitraukimą iš ES, padarė klaidą. Tegul jie tokius vertinimus susikiša į vieną vietą. Britai tarėsi, žmonės nusprendė ir turėjo teisę nuspręsti taip, kaip norėjo. Aišku, dėl referendumo rezultatų atsirado didelė nežinia, tačiau laikui bėgant viskas išsispręs, o Lietuvai reikia galvoti, kaip iš to gauti didžiausią naudą arba patirti mažiausią žalą. Bet pagalvokime, kodėl britai panoro išeiti.
Pirmiausia, milžiniška biurokratija ir bandymas kitoms valstybėms primetinėti Vokietijos nuotaikas. Toks jų sprendimas ES bus paskata pasikeisti.
Rita TAMAŠUNIENĖ, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė:
Akivaizdu, kad Didžiosios Britanijos referendumas bus didžiulė pamoka tiek visai Europos Sąjungai, tiek jos išsikerojusiai biurokratijai. Bendrijai reikia didelių pokyčių. Jų ypač nori net ne mažosios ES valstybės, o didžiosios, nes jos yra didžiausios mokesčių mokėtojos ir nenori su tuo sutikti. Tai buvo viena iš pagrindinių britų išstojimo iš ES priežasčių.
Nesutinku su referendumo kritikais, nes Tautos balsas visais atvejais yra svarbiausias ir nesvarbu, kokie yra Tautos argumentai. Britus reikia už tai gerbti, nes nenormalu, kai referendumų nepaisoma, kaip buvo Lietuvoje su referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybos. Nuspręsta, kad jis tik patariamasis, į kurį reikia nekreipti dėmesio. Manau, kad Didžiojoje Britanijoje taip neatsitiks, nes demokratijos tradicijos joje yra gerokai gilesnės. Jei Lietuvoje būtų referendumas dėl išstojimo iš ES, manau, kad rezultatas būtų kitoks nei pas britus. Juk mes dalyvaujame įvairiose paramos programose ir gauname didžiulį finansavimą. Nors, kiek teko bendrauti su gyventojais, euroskeptinių nuotaikų padaugėjo. Visų pirma dėl euro įvedimo, nes dėl to labai sukilo kainos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
