Ką darysime gavę ES pažadėtus milijardus

- 2,4 miljardo eurų bus skirta toms Lietuvos ūkio šakoms, kurios buvo uždarytos karantino metu, - aiškino profesorius. - Bet dar reikia atsižvelgti, ar tose srityse - apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, turizmo - bus paklausa ir ar nebus naujos koronaviruso pandemijos bangos. Galima pinigais paremti šiuos verslus, bet jei klientai šių sektorių nepalaikys, vis vien ilgai nebus galima šių sričių išlaikyti. Nežinau paskutinių rezultatų dėl eksporto, bet manau, kad Lietuvos eksportas taip pat nukentėjęs, nes kitose šalyse, į kurias buvo siunčiama produkcija, koronavirusas dar labai paplitęs. Manau, pinigų turėtų būti skirta ir toms sritims, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę. Reikia investuoti pinigus į naujas technologijas. Reikėtų akcentuoti ne trumpalaikę, bet ilgalaikę naudą šalies ekonomikai. Be to, finansinė 2,4 milijardo eurų parama yra numatyta septynerių metų laikotarpiui, nebūtina tuos milijardus iškart išleisti.

- ES Vadovų Taryboje susiderėta, jog Lietuva iš šio gaivinimo ir atsparumo fondo papildomai galėtų pasiskolinti 3 milijardus eurų, tai yra 6,8 proc. nuo mūsų valstybės BVP. Kaip manote, ar Lietuva skolinsis?

- Reikia atsargiai žiūrėti, kur būtų galima skolintus pinigus išleisti. Lietuva ir šiaip gali skolintis be ES pagalbos, o dabar ir už mažas palūkanas. Lietuvai per daug skolintis rizikinga, nes gali prisiskolinti, o jokios naudos iš to nebus. Ateitis labai neapibrėžta, o kol kas mums nelabai trūksta lėšų. Lietuva pasiskolino savarankiškai, palūkanos nedidelės. Tai ne tas atvejis, kai per finansinę krizę nebuvo pinigų pensijoms ir teko skolintis už dideles palūkanas. Dabar pasiskolinome, nes per karantiną sumažėjo „Sodros“ ir valstybės biudžeto įplaukos.

- Sanglaudos politikai įgyvendinti gausime 6,2 mlrd. eurų. Vis glaudžiamės ir niekaip neprisiglaudžiame?

- Toliau glausimės prie Vakarų Europos šalių. Tam ir skiriami pinigai regionams, kurie atsilikę nuo ES vidurkio. Ir anksčiau buvo sanglaudai skirti pinigai naudojami savivaldybių aplinkai tvarkyti, keliams. Investuota į žmonių kvalifikacijos kėlimą, įvairius kursus. Bet kursais, sanglaudos pinigais pasinaudojama, o rezultatyvumas labai neapibrėžtas. Reikia turėti galvoje, jog ir ES turi informacijos, kaip naudojami pinigai, skirti sanglaudai. Pavyzdžiui, žmogus pasistato nelabai paklausią kaimo turizmo sodybą, bet samdo darbininkus, tie pinigai vis vien atneša ekonominę naudą, kol yra leidžiami. Bet ar jie kurs ilgalaikę vertę? Ar ši kaimo turizmo sodyba funkcionuos ir tada, kai sanglaudos pinigai baigsis? Kiekvieną tokį atvejį reikėtų vertinti atskirai.

- Mūsų žemdirbiai pyksta, kad nors išsiderėta, jog 2022 m. išmoka už 1 ha jau sieks ne 177 eurus, bet 200 eurų, vis vien nepasieksime ES vidurkio. Kodėl mūsų žemdirbiai diskriminuojami?

- Jie argumentuoja, kad norėtų gauti tokias pačias išmokas kaip ir Prancūzijos žemdirbiai, bet jie nėra sąžiningi. Mūsų ūkininkai, jei samdo darbininkus ar perka savo ūkiui kokias nors medžiagas, visa tai yra pigiau nei Prancūzijoje ar Vokietijoje. Europiečiai tai žino. Prancūzas samdo vynuogių rinkėją ir moka jam už mėnesį 1200 eurų, o mūsiškis moka darbininkui 500 eurų.

- Kaip manote, ar po pastarųjų pinigų dalybų Europoje sustiprės fiskalinė drausmė?

- Dabar fiskalinės drausmės nebus taip labai reikalaujama, nes reikės gelbėti ekonomiką, reikės, kad žmonės turėtų pinigų pirkti. Bet ta fiskalinė drausmė būtų buvusi labai geras dalykas gerais laikais, būtų davusi naudos dabar. Nebūtų buvęs toks biudžeto deficitas. O jei kai kurios Pietų Europos valstybės ir gerais laikais skolinosi, tai ir dabar skolinsis. O mes gal panašesni tampame į Šiaurės Europos šalis.