Kaip žmonės miestų valdžią dalijo

Po dviejų savaičių, kovo 19 d., 34 savivaldybėse bus rengiamas antrasis rinkimų turas. Per pakartotinį balsavimą dėl mero posto varžysis du kandidatai, gavę daugiausia balsų pirmajame rinkimų ture. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė pirmadienį spaudos konferencijoje informavo, kad rinkimai Lietuvoje vyko pakankamai sklandžiai: dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų pradėti tik 7 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia pranešimų dėl galimų pažeidimų, jos teigimu, gauta Vilniaus apskrityje - 50 ir Alytaus apskrityje - 45.

Rinkėjų aktyvumas šiemet buvo didesnis nei 2019 metų rinkimuose ir siekė beveik 49 proc. J.Petkevičienės duomenimis, iš anksto balsavo 9, 41 proc. rinkėjų, tai yra beveik 71 tūkst. daugiau negu 2019 metų rinkimuose. Iš viso teisę balsuoti turėjo 2,389 mln. rinkėjų, šia teise pasinaudojo 1,169 mln.

VRK pirmininkė J.Petkevičienė teigia, kad jeigu toliau didės išankstinio balsavimo mastai savivaldybių merų ir tarybų rinkimų metu, tai gali sulėtinti galutinio balsų skaičiavimo ir paskelbimo procesą. Taip pat, anot jos, šis vėlavimas jau buvo pastebimas ir per šiuos rinkimus.

„Jei iš tiesų tai bus tendencija, tai visų pirma rezultatų paskelbimas, nebent sugalvosime kažkokius mechanizmus, kaip galima informaciją gauti greičiau, užtruks. Nes rezultatų paskelbimo prasme, informacija vėluoja", - pirmadienį „Žinių radijui" teigė J.Petkevičienė.

VRK pirmininkė mananti, kad šis informacijos paskelbimo užtrukimas atsiranda, nes rinkėjai iš anksto gali balsuoti bet kurioje šalies savivaldybėje. Tai, jos teigimu, reiškia, kad procesą suvilkina balsų išvežiojimas pagal rinkimų apylinkes.

„Įsivaizduokite, kai vyksta išankstinis balsavimas, vadinasi kiekvienos savivaldybės, kiekviename balsavimo punkte, išankstinio balsavimo dieną, turi būti visų savivaldybių rinkimų biuleteniai, tiek merų, tiek savivaldybės tarybos narių. Ir iš visų savivaldybių ir visų papildomų balsavimo punktų, tie vokai su balsais turėjo būti išrūšiuoti ir išvežioti per visą Lietuvą, po visas kitas savivaldybes. Ir iš savivaldybių rinkimų komisijų vokai turėjo nukeliauti į rinkimų apylinkes, kurių yra 1927", - aiškino J.Petkevičienė.

Nauji merai dirbs kitaip nei ligšioliniai

Seimas pernai birželį priėmė pataisas, įsigaliosiančias šiemet balandžio 1 d. Jos lems, kad naujai išrinkti merai dirbs kitaip nei ligšioliniai - turės naujų pareigų bei teisių, daugiau galių, tačiau, anot specialistų, naujovės kai kuriose savivaldybėse gali sukelti sumaištį.

Šiuo metu meras yra ne tik savivaldybės tarybos vadovas, bet ir tarybos narys, turintis balsavimo teisę. Pagal Seimo priimtus pakeitimus nuo balandžio meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiks savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras neturės balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais.

„Mero galios šiek tiek padidės. Jei anksčiau jis turėjo sprendimus priimančių galių, tai dabar turės daug daugiau vykdomosios valdžios funkcijų. Tiesa, tomis funkcijomis turės dalintis su administracijos direktoriumi", - „Vakaro žinioms" paaiškino politologas prof. Algis Krupavičius.

Nauja bus tai, kad vietoj šiuo metu įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės bus įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras bus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius (ir nebebus tarybos narys). Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė. Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritars, meras vis tiek turės teisę paskirti jį vicemeru.

Naujomis nuostatomis bus sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau jų likimą spręs meras.

„Problematiškesnis bus mero santykis su taryba. Gali atsirasti pagunda diktuoti dalį sprendimų ir nepakankamai girdėti tarybos. Naujasis modelis potencialių konfliktų galimybę didina. Nes dalį sprendimų galės priimti ignoruodamas tarybos nuomonę. Bet ilgainiui gali formuotis konfliktiniai santykiai ir taryba meru galės pareikšti nepasitikėjimą - tokią galimybę ji turės", - akcentavo prof. A.Krupavičius.

Meras turės teisę nepasirašyti tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui (savotiškas veto). Tokiu atveju, taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą.

Rinkimų nakties ir „porinkiminio" pirmadienio perliukai

Rinkimų naktį kandidatai į merus, savivaldybių tarybas tradiciškai prikalba visokių įdomių dalykų. O kiti atvirauja jau išaušus rytojui, kai jaučiasi pakylėti pergalių. Pateikiame įdomiausių perliukų.

Toliau - į prezidentes

Savivaldos rinkimuose nesužibėjusios Regionų partijos lyderis Jonas Pinskus nuo politinių ambicijų neatsitraukia. Pasak jo, svarstoma 2024 m. prezidento rinkimuose kelti jo žmonos - Širvintų rajone mero rinkimus laimėjusios Živilės Pinskuvienės kandidatūrą. Juk ji mero rinkimuose pasirodė tiesiog nuostabiai!

„Išnaudosim Živilę Pinskuvienę, kiek ji pati leis", - rėžė J.Pinskus.

Pasiuntė į fabriką

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad nenorėtų, jei Laikinojoje sostinėje po rinkimų prireiktų konstruoti koaliciją su kai kuriais dabartiniais oponentais.

„Nenorėčiau dirbti ir bendrauti su tais, kurie, mano asmenine nuomone... jei reikės „Vieningam Kaunui" tartis su kvailiais. O tokių tikrai yra", - LRT sakė V.Matijošaitis.

„Praėjusioje kadencijoje būdavo taip: tylėdami žiūrime į juos ir... Jei nesugebi, tai tu būk namuose ar žuvį darinėk - gali „Vičiūnų" fabrike", - sakė pirmame ture išrinktas Kauno meras.

Privers ir velnią dirbti

O štai į antrą turą kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto antru numeriu patekęs Artūras Zuokas davė viešą pažadą vilniečiams: „Jeigu reikės, ir velnią priversiu platinti Vilniaus gatves." Tuo metu A.Zuoko partiečiai pripažino buvę užliūliuoti visuomenės apklausų, todėl optimistiškai tikėjo lengvai patekti į antrąjį turą su daugiausia balsų.

Sukrėtimas „laisviečiams"

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabo vadovas Mindaugas Sinkevičius teigia po pirmojo savivaldybės tarybų ir merų rinkimų turo matantis baimę konservatorių akyse. O Laisvės partija kituose parlamento rinkimuose neperlips 5 proc. kartelės.

„Kur ta Laisvės partija? Aš manau, kad faktiškai klausimas, ar beliks ir perlips 5 proc. mandatą Seimo rinkimuose. Tai manyčiau, kad savivaldos rinkimai bus savotiškas sukrėtimas valdančiajai partijai", - pažymėjo M.Sinkevičius.

Neturėjo tikslo

„Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad dar nežino, ar dirbs Šiaulių rajono taryboje, į kurią jis pateko po sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų. Politikas tikina, kad į „valstiečių" sąrašą penkiasdešimtu numeriu įsirašė norėdamas ne tapti tarybos nariu, bet palaikyti vadovaujamą „valstiečių" skyrių.

„Negaliu atsakyti šiandien, kad aš būsiu taryboje, nes tokio tikslo neturėjau", - sakė R.Karbauskis. Štai taip.