Kaip griausime baltarusių AE?

- Kuo Lietuvai pavojingas Astravo AE projektas? Politikai teigia, kad ne tik savo nesaugumu, bet ir ekonomiškai. Kokius pavojus įžvelgiate jūs? - „Vakaro žinios“ teiravosi energetikos eksperto, akademiko, profesoriaus Jurgio VILEMO.

- Mūsų ekonomikai ji nieko negali padaryti. Vienintelis pavojus - kad ji statoma visai šalia Lietuvos, vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Nerimas dėl to ir kyla. O mūsų politikai tuo naudojasi. Artėja rinkimai, todėl pradedama išnaudoti šį kozirį. Atseit mes esame Lietuvos gynėjai. Aišku, iš Baltarusijos pusės buvo politinis akibrokštas, kad sugalvojo atominę elektrinę statyti prie pat Lietuvos sostinės.

- Politikai apsimeta Lietuvos gynėjais, ragina Vyriausybę „pabusti“. Bet ar ta mūsų Vyriausybė turi kokių nors svertų pasiekti, kad statybos būtų sustabdytos, ar tik rėkaujama dėl politinių balų?

- Statybos Baltarusijoje vyksta toliau, tik Kaliningrado srityje sustabdytos, bet ten ne kažkas ir tebuvo padaryta. O Baltarusijoje statybos vyksta visu tempu, tik kiek vėluoja įranga.

- Turbūt baltarusiai išleido jau ne vieną milijardą eurų. Ar dėl mūsų politikų parėkavimų jie nurašys tuos pinigus?

- Be abejo, kad jie neleis, jog pinigai nueitų vėjais. Vienas atominės blokas kainuoja apie 5 mlrd. eurų, o ten jau daugiau nei 20 proc. darbų atlikta. Negi galime tikėtis, kad baltarusiai tuos pinigus paveiks vėjais? Juolab kad mūsų santykiai su Baltarusija nėra draugiški. Mūsų politikų kalbos tam jokios įtakos neturės.

- O pagąsdinimai, kad tiek mes, tiek visa ES nepirks elektros iš Astravo?

- Tie pagąsdinimai tai iš viso juokingi. Baltarusijoje elektros suvartojimas yra maždaug 4 kartus didesnis nei Lietuvoje, nes ir gyventojų apie 3 kartus daugiau ten yra. Jiems patiems visos elektrinės pagaminamos energijos reikės. Jei tam tikromis nakties valandomis laisvos elektros ir būtų, tai prisiminkime, kad Baltarusija yra didžiulėje Rusijos energijos rinkoje. Aišku, kadangi mes esame labai arti, gal ir būtų interesas ir mums kiek elektros parduoti. Tačiau dabar, kai mes jungtimis susijungėme su Švedija, prognozuojama kaina Lietuvoje bus mažesnė nei Astravo atominės elektrinės elektros savikaina. Jiems eksportuoti už tokią kainą, už kokią mes galėtume pirkti, visiškai neapsimokėtų. Mūsiškiai triukšmauja, bet visai be reikalo. Nieko jie neišgąsdins, nes baltarusiai patys nenorės mums parduoti.

Prisiminkime, kad baltarusiai beveik neturi energetinių resursų, tik turi šiek tiek naftos - maždaug tiek, kiek ir mes. Atominė elektrinė visiškai patenkins baltarusių poreikius. Dabar elektrą jie gamina degindami dujas bei mazutą savo šiluminėse elektrinėse. Viena iš šiluminių elektrinių yra labai sena. Todėl jie tikrai turės kur tą elektrą dėti. O atominė elektrinė šalia Vilniaus yra rezultatas to, kad mes praeityje nesugebėjome sugyventi su kaimynais. Mes prieš priimant sprendimą statyti elektrinę Astrave su baltarusiais labai pykomės. Todėl tai lyg ir savotiškas kerštas. Negana to, mes ketinome statyti Visagino atominę elektrinę dar arčiau valstybės sienos, tik tiek, kad toje Baltarusijos vietoje beveik nėra miestų. Bet mes ketinome AE statyti ant ežero, kurio trečdalis priklauso Baltarusijai ir su baltarusiais taip pat nesikonsultavome. Atominę ketinome statyti vos už 3 kilometrų nuo Baltarusijos. Kodėl dabar jie turėtų konsultuotis su mumis?

- Konservatoriai neveiklumu kaltina dabartinę Vyriausybę. Bet ar baltarusiai sprendimą statyti Astravo AE priėmė ne Andriaus Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikais?

- Būtent. Sprendimas buvo priimtas valdant konservatoriams. Todėl ir sakau, kad tas keliamas triukšmas yra tik dėl rinkimų. Aišku, visiškai tylėti ir nieko nesakyti irgi neišeina, reikėjo bandyti su baltarusiais užmegzti geresnius santykius, nes kai dabar šaukiama, kad reikia Baltarusiją paspausti per ES, yra absurdas. Prisiminkime, kad Čekija pasistatė AE 30 kilometrų nuo Austrijos sienos. Austrai triukšmą kėlė dešimtmečius, rašė deklaracijas ir į Briuselį. Nieko nepadėjo, o elektrinė beveik identiška tai, kuri statoma Astrave.

- Jei būtų įmanoma baltarusius paspausti per Briuselį, kaip kalba konservatoriai, kodėl anksčiau, kai buvo europarlamentaras, to neinicijavo Vytautas Landsbergis?

- Nes suprato, kad ES negali paveikti Baltarusijos, kuri nėra ES narė, sprendimų. O dabar kalbama kitaip dėl artėjančių rinkimų. Tiesa, yra sena Helsinkio deklaracija, kuria kaimynės valstybės yra įsipareigojusios teikti informaciją apie tokių objektų statybą. Tačiau norint sustabdyti statybas reikia įrodyti, kad tai kažkas labai grėsmingo, pavojingo, žalingo. Aš ne vienam iš mūsų didžiųjų vadų minėjau, kad jokiu būdu nerasite nė vienos profesionalios atominės energetikos institucijos (ar tai būtų TATENA, ar tai būtų Branduolinių saugos agentūrų asociacija, ar kitos), kuri pasakytų, kad tokio tipo reaktoriai, kaip Astravo, yra nesaugūs. Ta versija, kuri statoma Baltarusijoje, yra tokia pati, kaip Čekijoje, kaip statoma Sankt Peterburge, tik dar net šiek tiek patobulinta atsižvelgiant į „pofukušiminius“ reikalavimus, kurie yra tarptautiniai. Rusai tų reikalavimų nuoširdžiai laikosi, nes yra patys didžiausi atominių reaktorių eksportuotojai į užsienį. O jei jie nesilaikytų reikalavimų, niekas jų reaktorių nepirktų. O perka ir Turkijoje, ir Indijoje, ir Egipte, ir Vietname. Jokia kita valstybė už savo ribų tiek elektrinių nestato, kiek stato Rusija. Kovoti prieš Astravo AE yra beviltiškas reikalas. Tačiau tarp politikų vyrauja logika, kad svarbiausia yra pakelti triukšmą: kad savi rinkėjai pamatytų, jog kažkas daroma.

- Energetikos ministerija atliko skaičiavimus, kiek Visagine naują AE mums kainuotų pasistatyti vieniems. Ką apie tai manote?

- Visiškai netikslinga statytis AE ne tik vieniems, bet ir su kaimynėmis valstybėmis. Aš šios pozicijos visada laikiausi. Kalbėjau tai nuo seno. O ypač dabar, kai susiformavo tokios sąlygos energetinėje rinkoje tiek regione, tiek globaliai.

Prieš 30 metų atrodė, kad atominė elektrinė yra pigiausias elektros šaltinis. Taip ir buvo. Tada gal ir būtų galima svarstyti galimybę statyti AE. O dabar naujai statomos AE yra pačios brangiausios. Aš nematyčiau jokios logikos, jei būtų priimtas sprendimas ją statyti.

Vietoj komentaro

Nepriklausomi energetikos specialistai stebisi, kad politikai griebiasi įvairių brangių energetinių projektų neplanuodami toli į ateitį. Štai iš pradžių buvo skatinama biokuro plėtra, kad būtume mažiau priklausomi nuo dujų, o pasistatėme terminalą ir dabar jau skatinama dujų plėtra. Imtos paskolos termofikacinėms elektrinėms, o dabar jų veikla stabdoma arba ribojama. Specialistų teigimu, iš pradžių energetikos sektoriaus įmonės buvo privatizuojamos, nes toks buvo ES, į kurią labai norėjome įstoti, noras. Kai įstojome, prasidėjo atvirkštinis procesas, valstybė pradėjo nacionalizavimą. Iš pradžių iš „Lietuvos dujų“ išstumti vokiečiai ir „Gazprom“, išardyta LEO LT. Kitas etapas - termofikacinės elektrinės. Kadangi viena jų - Vilniaus - susijusi su „Vilniaus energija“, o ši aštriai pasisakė prieš tokio didelio gamtinių dujų terminalo statybą, nuspręsta bendrovei atkeršyti atimant VIAP lėšas. Kad akivaizdžiai nesimatytų, jog tai kerštas, VIAP lėšos atimtos iš visų termofikacinių elektrinių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“