2 nuotr.„Respublikos“ savaitės žmonės - Seimo nariai Algis Čaplikas, Vincas Babilius, Algis Kašėta, Dalia Kuodytė, Artūras Melianas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Erikas Tamašauskas, nepritariantys, kad užsieniečiams draudimas pirkti Lietuvos žemę būtų pratęstas bent iki 2014 metų gegužės.
Kam dar laukti? Jei parduoti Lietuvą, tai iškart. Kol ji tiek atpiginta, kad bent kiek pasiturintis danas ūkininkas lengvai mūsų hektarų prisipirks. Ir galės prisistatyti dar daugiau kiaulidžių.
Galbūt priežastis ta, kad tik vienas iš aštuonių parlamentarų, Algis Kašėta, yra gimęs kaime, Varėnos rajone, o kiti septyni parlamentarai - gryni miestiečiai. Iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Kam ta žemė, jei nuo vaikystės vaikštinėji asfaltu?
Paaiškiname. Valstybė yra ir po asfaltu. Kartą savo žemę parduosi, atgal nesusigrąžinsi. Žemė, virtusi preke, keliaus iš rankų į rankas. Iš olando vokiečiui, iš vokiečio - danui, zulusui ir t.t. Retas lietuvis bus toks turtingas, kad galės lietuvišką žemę atpirkti. Nes jos kaina tik didės.
„Nežinau“, „kvailas klausimas“, „tik nespekuliuokite“
Ar parlamentarai to nesupranta? Seimo narė Dalia Kuodytė aiškina: „Tiesą pasakius, tai yra realybė. Nematau reikalo savęs apgaudinėti ir kitų. Ar žinote, kiek jau žemės užsieniečiai nupirko per tarpininkus? Gal reikia kalbėti apie realius barjerus?“
O kokie tie realūs barjerai? D.Kuodytė atsako „nežinau“.
Tai gal iš pradžių sužinokime. Barjerą sugalvokime. Nes paleisime avis į laukus, nepasistengę, kad tos avys bent kiek būtų aptvertos. D.Kuodytė, nežinanti, kokie turi būti barjerai, atsako labai abejojanti, kad užsieniečiai tikrai Lietuvoje žemę pirks. Nors supranta, kad jei žemė vertinga, jos kaina kils.
O ko užsieniečiams nepirkti, jei Lietuvoje žemė pigesnė nei užsienyje? Ir kodėl mums dar nepalaukus? Bent iki 2018 metų. Kam pardavinėti per pigiai? Be to, parlamentarė yra istorikė. O Lietuvos istorijoje tai būtų pirmas atvejis, kai žemė užsieniečiams bus pardavinėjama be jokių apribojimų. Juk daugelyje išsivysčiusių užsienio valstybių iš viso neleidžiama užsieniečiams žemes pardavinėti. Jie gali tik nuomotis.
D.Kuodytė pakartoja pagrindinį liberalų argumentą: „Užsieniečiai juk mūsų žemės neišsiveš“.
Mąstome. Ir sovietai neišsivežė. Tik Lietuvą okupavo. Jei imsime pardavinėti savo žemę, ant jos užsės nauji „okupantai“. O dabar klausimas parlamentarei:
- Koks „okupantas“ jums labiausiai patiktų pakaunėje, prie gimtojo Kauno? Prancūzas, danas, ar vokietis?
- Tai ką? - pyksta D.Kuodytė. - Apsitverti aukšta tvora ir nieko neįsileisti? O kodėl tada leidžiama rusams ir baltarusiams supirkinėti nekilnojamąjį turtą, butus Druskininkuose ir Palangoje? Kodėl to reiškinio niekas nemato? Tada iš esmės reikia neleisti nieko pirkti.
- Ar eiliniai žmonės turi matyti? Tai valdžia - Seimas, Vyriausybė turi matyti. Nejaugi vien todėl, kad rusai supirkinėja Palangą ar Druskininkus, reikia leisti laisvai pirkti ir Lietuvos žemę? Kaip manote, ar Juozas Lukša-Daumantas ir kiti, padėję savo galvas už Tėvynę, ramiai stebėtų, kaip išparceliuojama lietuviška žemė?
- Oi, tik nespekuliuokite, prašau! - išsigando D.Kuodytė, nors kokia čia spekuliacija? Ar patriotizmas jau vadinamas spekuliacija? - Septynerių metų terminą turėjome. Nereikėjo stojant į Europos Sąjungą pasirašyti nenaudingos sutarties.
- Aišku, nereikėjo, bet šaukštai popiet. Ar disidentai ir politiniai kaliniai pritaria jūsų pozicijai, kad žemę reikia pardavinėti be jokių apribojimų?
- Nežinau.
Investicija „Prancūzas ražienose“
Įdomu, ar mūsų parlamentarai, kai praeis 20 metų, bent prisimins, kas įjungė užsieniečiams žemių prekeiviams žalią šviesą.
Vincas Babilius:
- Na, klausimas toks patriotiškai neteisingas. Faktas yra tas, kad ir dabar užsieniečiai per įmones mūsų žemę perka. Jei tai jau vyksta, tai nelabai ką ir keičia, jei uždrausime laisvai pirkti. Jie žemės neišsiveš, o mes, drausdami laisvai pirkti, tik prarandame investicijas. Užsieniečiai atneš mūsų šaliai lėšų ir naujų investicijų.
- Apie užsienio investicijas girdime jau kelis dešimtmečius. Ir „Williams“ investicijas nešė. Bet ar nebaisu, kad mūsų žemę užtūps svetimšaliai?
- Nemanau, kad užsienietis, nusipirkęs 500 ha, atsiveš 500 darbininkų iš Prancūzijos ar Vokietijos. Bus užsienietis savininkas, o jam dirbs Lietuvos piliečiai.
- Buvę Lietuvos ūkininkai laipsniškai taps samdiniais?
- Supraskite, visos žemės ir neparduosime. Pagal statistiką yra tik du penktadaliai žemės, kurią galima parduoti. Kai kurios įmonės turi baisius plotus. Nieko nedaro, laukai dirvonuoja, „prašosi“ nekilnojamojo turto mokesčio. Lietuvoje ūkininkai apdirba tik apie 50 proc. žemės, tai kodėl valstybei prarasti pinigėlius. Skaudu yra morališkai, bet valstybė nuo to nesumažės. Sienos yra sienos.
- Kai mus okupavo sovietai, Lietuvos teritorija taip pat nesumažėjo.
- Kai okupavo sovietai, valdymas buvo kitoks. Buvo valdymo klausimas, o ne teritorijos klausimas. Prie naujovių reikia priprasti, nes bus kaip tame anekdote, kai Baltarusijoje buvo kuriamas pirmasis golfo aikštynas. Dauguma baisėjosi - koks čia golfas, jei tame lauke bulvės auga.
Valdymas lygiai toks pat - tik ne raudonas su geltona žvaigžde, o žydras ir jau be pjautuvo. Buvo Maskva, dabar Maskvos vaidmenį atlieka Briuselis.
Prūsija irgi yra. Tik be prūsų
Galimas ir kitoks anekdoto variantas. Kokia čia Lietuva, jei visose pakampėse, palaukėse vien prancūziškai, daniškai, vokiškai šnekės naujieji ūkininkai. Prūsija taip pat egzistuoja, irgi nesumažėjo, bet joje jau seniai nėra nė vieno prūso. Bretanė Prancūzijoje taip pat egzistuoja, irgi nesusitraukė, bet joje jau seniai neliko nė vieno bretono, kalbėjusio keltiškai. Ir Normandija egzistuoja, tik joje jau gyvena prancūzai. Kai tautos netenka savo žemės, kai ją perima kitos tautos, žemių netekusi tauta pamažu išnyksta.
Parlamentarai yra prisiekę saugoti Lietuvos žemių vientisumą ir visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Įdomu, kaip tą vientisumą pastiprino kilnodami sklypus iš vieno rajono į kito rajono paežerę? Įdomu, kaip sustiprino žemių vientisumą, kai šalyje vyko didysis, visuotinis sklypų perkilnojimas, perkraustymas? Vertas Gineso knygos. Juk sklypo irgi niekas į mašinos kėbulą nepakrovė ir neišsivežė. Tik perkėlė. Popieriukuose. Vadinasi, taip galima ir Prancūziją perkelti į Kupiškio rajoną.
Na, permakalavome sklypus, sklypelius pagal savo poreikius - ir liaukimės. Tačiau ne. Lietuvos nepriklausomybė bus „stiprinama“ išparduodant tuos permakaluotus sklypus užsieniui. Tarkime, o kodėl turtingiems lenkams nenusipirkus Vilnijos krašto? Iki pat prieškario Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos. Ir išspręs galutinai problemą, kas tuose kraštuose autochtonai. O kodėl turtingiems vokiečiams nenusipirkus Klaipėdos, Šilutės krašto? Na, tarkime, iki Smalininkų. Kas uždraus? Ar turime bet kokių stabdžių? Ne, neturime. Tik naivokus politikus.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
