Kaip konservatorių milijonieriui J.Pundziui pavyko legalizuoti pinigus?

Gelbsti antstolis

Praėjusią savaitę J.Pundzių pradžiugino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nusprendusi nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto praturtėjimo, nors nusikaltimo požymių įžvelgta. Mat įtarti dėl legalių pajamų neatitinkančio turto galima tik profesoriaus tėvą Aloyzą Pundzių, kuris 2000 m. kandidatuodamas į Plungės rajono tarybą deklaravo turįs vos 57 tūkst. litų vertės turto.

Tačiau 2014 m. mirusio ilgamečio Plungės gydytojo neįmanoma apklausti, jo sūnus nieko nežino apie tai, kad tėvas turtą būtų įgijęs iš neteisėtų pajamų. O pats paveldėtojas esą niekuo dėtas, nes daugiau kaip 200 tūkst. eurų grynųjų, aukso monetas ir luitus surado po tėvo mirties, o suradimo faktą užfiksavo antstolis. Tiesa, ne vietinis, plungiškis, o J.Pundziaus pakviestas iš Kauno. Būtent antstolio surašytas dokumentas apie turto radybas tapo itin svarbiu pretekstu nekelti profesoriui baudžiamosios bylos.

Prieštaringos versijos

Prieš Seimo rinkimus tai neįtikino J.Pundziaus kolegų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurie, korupcijos šešėlio išgąsdinti, suskubo pašalinti jį iš partijos. Galutinai kelią į Seimą jam užkirto patys rinkėjai, 70 proc. balsų atidavę J.Pundziaus konkurentui iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Profesoriui nepadėjo viena po kitos keltos įvairios tėvo praturtėjimo versijos - apie nepaprastą jo taupumą, darbą Plungės ligoninėje 3 etatais, prieš karą senelio paslėptą auksą ir tai, kad deklaracijoje apie šiuos turtus tėvas esą galėjo nutylėti bijodamas plėšikų.

Visuomenėje plito ir šiandien kartojamos kitos versijos - apie gudrų bandymą legalizuoti paties J.Pundziaus sukauptus turtus, kuriuos „auksinių rankų“ chirurgui galėjo sunešti pacientai. Dar neužmiršti ir prieš dešimtmetį kilę skandalai dėl tuo metu jo vadovaujamose Kauno klinikose klestinčių neoficialių įkainių už operacijas, apie gydymo įstaigos viešuosius pirkimus iš vienintelių tiekėjų ir t.t.

VMI tiria kolegas

Valstybinė mokesčių inspekcija spalio pabaigoje pradėjo tyrimą, siekdama įvertinti J.Pun-dziaus deklaruotų pinigų kilmę, o kartu patikrinti, ar teisingai ir teisėtai tokį tyrimą atliko Kauno apskrities mokesčių inspekcija. Mat J.Pundzius viešai tvirtino, kad jokių pažeidimų Kauno mokesčių inspektoriai neaptiko.

Tačiau dabar J.Pundzius tapo nekalbus. „Vakaro žinių“ paklaustas, ką per porą mėnesių pavyko išsiaiškinti su tyrimą dėl paveldėto turto vykdančia VMI, jis lakoniškai atsakė, esą po skandalo toliau nieko nevyksta, tarsi jis būtų užmirštas. Po šios frazės profesorius metė ragelį ir į redakcijos skambučius neatsakinėjo.

Savo ruožtu inspekcija informavo, kad šiuo metu kontrolės veiksmai tęsiami. Pasak VMI Komunikacijos vadovo Dariaus Butos, kontrolės procedūros tam tikrame etape gali vykti ir neprašant papildomos informacijos iš mokesčių mokėtojo (šiuo atveju iš J.Pundziaus).

Viešumo išvengia

Ko gero, visuomenė apie tyrimo baigtį gali ir nesužinoti, mat Seimo nariu netapusio mediko duomenis griežtai saugo įstatymas. Paklaustas, ar už paveldėtus nežinia iš kur atsiradusius turtus gali būti priskaičiuoti didesni mokesčiai valstybės naudai, D.Buta tikino, kad VMI negali teikti daugiau informacijos apie J.Pundziaus palikimo tyrimą, nes privalo griežtai laikytis teisės aktų, saugančių asmens duomenis.

Pasirodo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dar praėjusių metų lapkritį pateikė išaiškinimą, kad informaciją apie mokesčių mokėtoją galima teikti tik tuomet, kai nustatomi mokesčių teisės aktų pažeidimai ir įrodoma, kad dėl to kaltas mokesčių mokėtojas. Praktiką, kad mokesčių teisės aktų pažeidimai turi būti laikomi paslaptyje, kol neįrodyta mokesčių mokėtojo kaltė, formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tuo remdamasi, VMI neturi teisės atskleisti duomenų netgi apie viešų asmenų atžvilgiu atliekamus kontrolės veiksmus.


Darius KAMINSKAS, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas:

- Ar neatrodo keistai, kad neaiškiais būdais praturtėjusiųjų pusėn stoja net ir valstybės institucijos, teismai - draudžiama viešinti pradėtus tyrimus, paliekant galimybę tyliai susitvarkyti?

- Viešumas yra svarbus momentas. Aš pats, kadangi dalyvauju politikoje, jau 16 metų deklaruoju savo ir šeimos pajamas bei turtą. Tai tikrai neskausminga, deklaracijas gali bet kada ir bet kas pasižiūrėti.

- Nebijote, kad kas nors ateis ir apvogs?

- Na, visko gyvenime pasitaiko, gal kažkam ir baisu. Bet, jeigu mes tikrai siekiame skaidrumo, reikalingas visuotinis turto ir pajamų deklaravimas, kad nebūtų, esą tėvukas iš kažkur užsidirbo, o dabar paveldėti didžiuliai pinigai. Arba keistų aiškinimų, esą žmogus praturtėjo pardavęs iš bobutės gautą caro laikų aukso luitą... Jeigu norime išnaikinti korupcijos vėžį, deklaruokime net ir tai, kas neprivaloma, pavyzdžiui, dovanas - tada nereikės teisintis, iš kur staiga atsirado turtai. Mokesčių inspekcija patikrins, gal ne visus, o atsitiktine tvarka. Bet tai bus labai didelė prevencija. Dėl viešinimo galima diskutuoti - gal visiems darbuotojams to ir nebūtina daryti taip plačiai, bet viešų asmenų finansai turi visiems būti matomi ir teisingai pateikti.

- Ar įmanoma sukaupti milijoninį turtą iš mediko, tegu ir 3 etatais dirbančio, algos?

- Atvirai pasakysiu, klausimas gana sudėtingas. Pamenate garsų atvejį, kai vienas žmogus dirbo 11-oje įstaigų? Aš tą situaciją gerai žinau, nes tai buvo mano kolegė. Norėdama išlaikyti šeimą, ji važinėjo po nedidelius sveikatos centrus, legaliai dirbo, priiminėjo pacientus po valandą dvi, neviršydama numatytų grafikų. Taip, ji per tas 11 įstaigų kažkiek pinigų susikaupdavo, bet tikrai ne dešimtis tūkstančių eurų.

- Dešimtmečius tik ir kalbama, kad sveikatos apsaugos sistemoje kyšiai klesti, bet kodėl beveik niekas neįkliūva?

- Yra dvi kyšininkavimo pusės - vienas ima, kitas - duoda. Visuomenė turi suvokti, kad ir duoti kyšį yra didelis blogis. Žmonės duoda manydami, kad geriau išoperuos, geriau prižiūrės. O kai pas mus sveikatos paslaugų finansavimas toks prastas, irgi sukuriamos prielaidos duoti, kad nereikėtų ilgai laukti eilėse, kad skirtų tyrimus ir t.t.

- O ką daryti, kai žmogui paskiria planinę operaciją ir 3 dienas stato klizmas, bet į operacinę neveža?

- Tai jau piktnaudžiavimas. Jeigu neteikia paslaugos prievartaudami žmogų, tai negali būti pateisinama mažais atlyginimais. Tokius reikia bausti iš karto, be jokių diskusijų, nes čia jau yra žmogaus sugedimas. Žinau daugybę pasiaukojusių kolegų, kuriems skaudu girdėti, kad visi medikai kyšininkai. Džiaugiuosi, kad jaunieji gydytojai nori ne kyšių, o orių atlyginimų ir kelia į viešumą tas iš sovietinių laikų likusias praktikas, kai valdžia manė, kad gydytojams algų galima nemokėti, nes geras gydytojas pats užsidirbs iš pacientų. Tai turime išrauti su šaknimis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“