Kaip sostinei pavyko nusiristi į bankrotą

Jei iki ausų į skolas įklimpusi šeima pirktų prabangius automobilius, „paauksuotus“ dviračius, skolon įsirengtų baseinus ir pasiskolintų pinigų prabangiam gėlių darželiui įveisti, aplinkiniai sukiotų pirštu ties smilkiniu. Bet kodėl, kai miesto galva elgiasi taip pat, užuot išvydęs pirštą ties smilkiniu, jis dar sulaukia nemažo būrio vietos politikų palaikymo. Kuo daugiau skolinamasi, tuo daugiau Seimas leidžia skolintis. Į kelią link sostinės bankroto „Respublika“ pažvelgė opozicijos akimis.

Į bankrotą kaip į rojų

Vilniaus miesto valdžia šiais metais dar gali pasiskolinti apie 45 milijonus litų ir bus pasiekta riba, kiek šiais metais valstybė leidžia skolintis Lietuvos sostinės savivaldybei. Šiais metais patvirtintas biudžeto įstatymas Vilniaus savivaldybei leidžia įsiskolinti iki 120 proc. metinių pajamų. 112 proc. savivaldybė jau skolinga, todėl dar liko 8 proc., t.y. apie 45 mln. litų. Tiesa, gali būti, jog dalį likusio paskolos limito Vilniaus savivaldybė jau išnaudojo, mat neseniai skolinosi 12 milijonų litų apyvartinėms lėšoms, tačiau tai kol kas neatsispindi Finansų ministerijos pavasarį parengtoje lentelėje.

Įvertinus sostinės mero Artūro Zuoko skelbiamus planus, tiek milijonų visiems sumanymams įgyvendinti dar ir nepakaks, tačiau kitais metais Seimas, atsižvelgdamas į sostinės poreikį, skolinimosi limitą gali pakelti. Skolinimosi limitas, pasirodo, kasmet nustatomas ne pagal patvirtintą tvarką, o viso labo atsižvelgiant į savivaldybės planus. Skolinimosi limitą kasmet tvirtina Seimas. Sostinės savivaldybės leistina skolinimosi riba yra didžiausia Lietuvoje, skola auga milžiniškais šuoliais, todėl tikėtina, kad kitais metais Seimas sostinei leis į skolas bristi dar giliau. Šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola viršija 800 mln. litų. Vilniaus tarybos narys, opozicijos atstovas Vidas Urbonavičius tvirtina, kad finansinio dugno link sostinės savivaldybės galva tarsi į rojų veda kryptingai.

Šviesoforų projektas - pinigų švaistykla

Politikas siūlė prisiminti jau kiek primirštas istorijas, kai pinigai švaistyti į kairę ir į dešinę, pavyzdžiui, šviesoforų projektą Vilniuje. Pagal projektą šviesoforų sistemai pakeisti buvo numatyta iki 150 milijonų litų. „Jei pamenate, tuomet keitė visus šviesoforus, net ir tuos, kurie naujai pastatyti“, - pamiršusiems priminė V.Urbonavičius.

Šviesoforų pridygo visur, miesto žiedai buvo apstatyti jais. Vėliau tuos šviesoforus išmontavo, sukaišiojo nereikalingus šviesoforus į gatves, kur jie visai nereikalingi“, - projektą prisiminė sostinės politikas. Jis taip pat priminė, kad projektas tuomet netikėtai pabrango 20 milijonų litų. Bet to, dalis taip ir liko neįgyvendinta, nes švieslentės, turėjusios iš tolo šviečiančiais užrašais pranešti apie atvykstantį transportą, neveikia. Negana to, miestiečiai sumokėjo ne tik už pačius šviesoforus, bet ir už sistemos kūrimą, kuri, anot politiko, neveikia taip, kaip žadėta.

Dar esą vertėtų prisiminti palmes sostinės centre. Kainavo jos nemenkus pinigus, tačiau dabar jų nė kvapo. „Palmės nepritaikytos mūsų klimatui. Žadėjo jas prieš užeinant šalčiams vežti į sandėlius peržiemoti, bet nepastebėjo, kaip nušalo“, - kalbėjo Vilniaus tarybos narys.

„Paauksuoti“ dviračiai

Praėjusios kadencijos darbus galima nurašyti praeičiai, tačiau ir šiuo metu pinigai švaistomi, ir, pasak politiko, žymiai smarkiau. Žodžiu, kuo arčiau finansinė bedugnė, tuo labiau didėja mero užmojai.

Opozicijos atstovas sostinės taryboje skaičiuoja, kad vilniečiams ir Vilniaus svečiams miesto valdžia padovanojo kone auksinius dviračius. Kaip kitaip pavadinti dviratį, jeigu jis kainuoja beveik 90 tūkst. litų.

Žinoma, tokios kainos niekas oficialiai nepateikia, tačiau politikas suskaičiavo, kiek nupirkta dviračių, kiek už tai miestas negaus pajamų. „15 metų negausime pajamų už reklamos plotus viešojo transporto stotelėse, reklaminiuose stenduose. Skaičiuokite. Tai įvertinus, vienas dviratis kainuoja 88 tūkst. litų“, - apie oranžinių dviračių sandorį pasakojo V.Urbonavičius. Mainais už 200 dviračių miestas 15 metų negaus pajamų už reklamą viešoje erdvėje, tik klausimas, ar 15 metų dviračiai atlaikys.

Bankrutuojančio miesto užgaidos

Tik paskelbus Lietuvos sostinei gresiantį bankrotą, meras A.Zuokas prabilo, jog miestui žūtbūt reikalingas antras japoniškas botanikos sodas, kainuosiantis mažiausiai 10 milijonų litų. Ši mero idėja jau pradėta įgyvendinti, į Lietuvą pakviesti japoniško kraštovaizdžio architektai, naujojo parko vizija iškilmingai pristatyta sostinės Rotušėje. Žodžiu, japoniško sodo žūtbūt prisireikė pasiekus patį didžiausią miesto istorijoje įsiskolinimą.

Paskelbęs apie gresiantį finansinį krachą šalies sostinei, kone tą pačią dieną A.Zuokas paskelbė, kad Vilniui žūtbūt reikalingas naujas baseinas. Jame sportininkai sportuotų, kol bus suremontuotas Lazdynų baseinas.

„Sumanymas buvo pristatytas tarybai. Iš tuščio biudžeto 40 milijonų reikės rezervuoti baseino statybai. Taip valdomas bankrutuojantis miestas“, - kalbėjo V.Urbonavičius. Anot jo, baseinui statyti rengiamasi skelbti konkursą, tačiau politikas įtaria, kad meras jau turi numatęs ir statytoją, mat investuotojas esą turi turėti sklypą, o geriausią vietą meras jau parinkęs. Beje, Žalgirio baseinas nugriautas 2004 metais, kai meras taip pat buvo A.Zuokas, o jo vietoje išdygo daugiabutis, iš kurio atsiveria vaizdai į Gedimino kalną.
Opozicijos atstovas Vilniaus Taryboje priminė: šiuo metu Vilniaus miesto valdžia derasi su bankais, kad šie paskolintų pinigų išpirkti bankrutavusiam Ūkio bankui priklausiusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Anot V.Urbonavičiaus, A.Zuokas sako čia įkursiąs daugiafunkcinį konferencijų centrą, tačiau politikas tvirtina, kad toks centras sostinėje jau yra - tai puikiai funkcionuojantis Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. „Kam reikalingas antras? Valstybės renginiams juk dar turime ir Valdovų rūmus“, - stebėjosi politikas.

Nereikėtų pamiršti ir Gugenheimo muziejaus vizijos. Sostinės įmonei „Vilniaus planas“ leista už 7 milijonus be konkurso pirkti prieštaringai visuomenės įvertintą architektės Zahos Hadid koncepcinį architektūrinį Gugenheimo muziejaus projektą. „Nupirks brėžinius, tačiau neaišku, ar kada nors šis projektas bus realizuotas“, - svarstė V.Urbonavičius.

Į dugną - su vėjeliu

Bankrutuojantis Vilnius turi ir savo avialinijas. „Valstybei nuosavos avialinijos buvo per brangu, todėl šio verslo atsisakyta. O skolose skendintis miestas jas įsteigė. Susisiekimo ministras sveikina šią idėją, bet jeigu tai tokia puiki idėja, kodėl Vyriausybė pati nekuria avialinijų, o milijonus išleidžia skrydžiams pritraukti“, - kalbėjo V.Urbonavičius.

Anot politiko, niekas tiksliai ir nežino, kiek skrydžių bendrovei kurti išleista pinigų ir kiek dar bus skirta. Tarybos sprendimu tam numatyta 18,5 mln. litų. „Kadangi skrydžių bendrovę savivaldybė valdo netiesiogiai, o per savo įmonę, įmonė gali pati nuspręsti, kiek pinigų skirti, - apie savivaldybės paslaptis kalbėjo tarybos narys. - Nepamirškime, kad net ir optimistiniuose planuose numatyta, jog šis projektas mažiausiai 3 metus generuos milijoninius nuostolius, kasmet po 5 milijonus“.

A.Zuokas sugriovė iki šiol egzistavusią taksi sistemą, laisvoje rinkoje sukūrė privilegijuotą įmonę, o padarinys - pabrangusios taksi paslaugos, nes liko mažiau taksistų, mano V.Urbonavičius.

Pasak jo, net miesto taryba tiksliai nežino, kiek sostinės biudžetui kainavo taksi teikiančios įstaigos įkūrimas. „Valdantieji įsigudrino, kaip realias išlaidas paslėpti - dokumentuose įvardija kaip kokią nors infrastruktūros plėtrą - ką iš tokios eilutės sužinosi. Nejaugi kiekvieną kartą įtarinėsi, kokie kėslai po ja slepiasi“, - apie sprendimų priėmimo ypatumus sostinės taryboje pasakojo opozicijos atstovas.

Anot jo, nemenkus pinigus kainavusi ir savivaldybės išlaikoma dispečerinė šiuo metu aptarnauja vos 10 automobilių.

Kokie sprendimai sostinei dar padėjo ristis į bankrotą? V.Urbonavičius siūlė nepamiršti, kad viešojo transporto vizijoms, kaip Vilniuje įdiegti tramvajų, išleisti milijonai, nors, anot politiko, techniškai įgyvendinti projektą nerealu.

Smulkios išlaidos taip pat prisidėjo prie savivaldybės skolų. Vien naujo portalo dizaino sukūrimas kainavo milijoną litų.

V.Urbonavičius siūlo į bankrotą vedančias išlaidas įskaičiuoti ir išlaidas Vilniaus savivaldybės televizijos studijai įrengti. 350 kvadratinių metrų patalpą A.Zuokas ketino paversti TV studija, kur jis būtų filmuojamas, studijoje įrengta ventiliacija, sutvarkytos grindys ir sienos. „Studija įrengta, tik technikos nespėjo įsigyti, sukėlėme vajų, šios idėjos atsisakė. Iš studijos padarė idėjų kambarį. Bet vis tiek meras turi asmeninį fotografą ir operatorių“, - kalbėjo V.Urbonavičius.