Kandidatų į Seimą debatai: nuomonės, požiūriai į Lietuvos politikos aktualijas

Paminklas Salomėjai Nėriai Vilniuje

Debatuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį  poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu.

Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovo Gintauto Palucko nuomone, paminklo pavadinimo nereikėtų keisti. Anot Seimo nario, siekiant išsaugoti meninę kūrinio vertę bei informuoti visuomenę apie S. Nėries praeitį, šalia paminklo galėtų atsirasti papildoma informacinė lentelė apie jos .

Jam antrino ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo į Seimą lyderis Artūras Orlauskas. „Jeigu jau stovi kažkada pastatytas istorinis paminklas, tegul jis primena tą istoriją. Mes galime šalia paaiškinimą pridėti, kas tai yra. Bet paminklas, meno kūrinys turi stovėti ir priminti visiems mūsų istoriją“, – sakė į politiką pasukęs humoristas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą vedanti premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pažymėjo, jog, jos nuomone, pervadinti sostinės Vilniaus gatvėje esantį paminklą nebūtų prasmės. Veikiau, anot jos, paminklo nevienareikšmiškai poetei toje vietoje išvis galėtų nebelikti.

Debatų dalyviams pritarė ir Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica. Pasak politiko, bandymai išsaugoti paminklus, suteikiant jiems kitą vardą, nėra priimtinas.

„Aš iš viso prieš šį modelį, kai paminklus bandoma palikti juos perprasminant aukštyn kojomis“, – sakė jis.

Anksčiau Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.

Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.

Stambulo konvencijos ratifikavimas

Tiek Nacionalinio susivienijimo kandidatų sąrašo lyderis Vytautas Sinica, tiek Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas šios tarptautinio dokumento ratifikavimui nepritartų.

Stambulo konvencijai nepritaria ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dar 2018 m., vadovaujant G. Paluckui, skelbėsi pritarianti konvencijai ir ragino partijos narius imtis priemonių, jog dokumento ratifikavimas būtų paspartintas.

2020 m. LSDP rinkimų programoje taip pat buvo įtraukusi Stambulo konvencijos ratifikavimą, šių metų programoje pastarojo tikslo neliko.

Ir anksčiau, ir dabar  ELTA debatuose dalyvavusi ir TS-LKD sąrašą į Seimą vedanti  Ingrida Šimonytė laikėsi priešingos pozicijos, nei oponentai.

„Pritariau šitos (kadencijos metu - ELTA), pritarsiu ir kitos", - sakė ji, atsakydama, ar pritartų Stambulo konvencijos ratifikavimui.

Mokesčių reforma

Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų lyderiai taip pat nesutaria, kaip turėtų atrodyti mokesčių reforma.

Kadenciją baigianti premjerė ir TS-LKD sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė debatų metu tvirtino, kad panaikinus tam tikras nebeaktualias lengvatas bei įvedus tam tikrus visuomenei mažai skausmingus mokesčius, atsirastų lėšų, reikalingų įgyvendinti politikų pažadams.

Tuo metu Artūras Orlauskas tvirtino, kad dabartinė mokesčių sistema prisideda prie mažiausiai uždirbančių žmonių nuskurdinimo. Anot jo, toks požiūris persmelkią visą dabartinę mokesčių politiką.

„Mokesčių sistema yra neteisinga ir neteisinga mažiausiai uždirbančių žmonių atveju. Už skurdo ribos turime 600 tūkst. žmonių. Ir čia yra mokesčių sistemos klaidos, nors aš matyčiau galbūt ir tyčinį veiksmą skurdinti vidutiniškai ir mažiau uždirbančius žmones, bet daryti lengviau turtingiesiems", - komentavo A. Orlauskas.

„Visa mokesčių politika yra skirta pabloginti savarankiškai dirbančių ir mažai uždirbančių asmenų, smulkių ir vidutinių verslininkų būklę", - tikino jis.

Politikai nesutarė dėl NT apmokestinimo poreikio ir formos

Nors dauguma debatuose dalyvavusių politikai palaikė NT mokestį ir čia Artūro Orlausko nuomonė išsiskyrė.

„NT mokestis yra neteisingas, nes dar kartą apmokestinamas jau apmokėtas turtas. Tai tas pats, kas ant atlyginimo uždėtum dar vieną mokestį. Jau šioje Vyriausybėje matome be galo daug mokesčių, kurie pavadinti įmantriai, bet funkcijos neatlieka", - tvirtino jis.

Visgi Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica sukritikavo tokią poziciją teigdamas, kad „gana normalu", jog kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Visgi jis pabrėžė, kad bet koks NT mokestis neturėtų būti toks drastiškas, jog priverstų atsisakyti nuosavo turto.

„Gana normalu, kad kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Nes mes apmokestiname atlyginimą, pirkinį per PVM, bet ir naudojimą", - sakė jis. „NT mokestis turi būti visuotinis, bet ne toks, kad priverstų atsisakyti nuosavo turto", - pridūrė jis.

Tuo metu socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas, 2023 m. pasiūlytą NT mokestį panaudojo kaip valdančiųjų nesikalbėjimo su kitomis partijomis pavyzdį.

„Lygiai taip pat su NT mokesčiu, kuris buvo pristatytas, yra nerimta. Jeigu mes kalbame apie nedidelį ir visuotinį NT mokestį, tai tuo metu kolegos konservatoriai pateikė per skirtingų savivaldybių medianas. Mes sakome netinka, pabandykime paieškoti sutarimo kitaip", - aiškino G. Paluckas.

Tačiau Ingrida Šimonytė tvirtino, kad ilgai ruošta mokesčių reforma buvo derinama su visomis partijomis, ieškant „kur kieno skausmo taškai".

„Mūsų mokesčių sistema yra neteisinga ir nepakankamai dengianti poreikius", - debatų metu tvirtino G. Paluckas. „Dar daugiau, kalbant apie tam tikras mokesčių sistemos pertvarkas, kurias pristatė Vyriausybė mes turime prisiminti, kad tai jau 2 Vyriausybių įsipareigojimas ir tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. (...) Kalbant apie ateitį, prie tokio pobūdžio įsipareigojimų mums teks priprasti. Nes ir ateinanti ES parama pasižymi sąlygiškumu. Todėl mokesčių sistemos pertvarka yra neišvengiama", - komentavo jis.

Požiūris į imigraciją

NS sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica tikino, kad masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą, o atvykę ir už mažesnį uždarbį sutinkantys dirbti užsieniečiai „numušinėja" darbo atlygį Lietuvoje.

„Masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą šią kadenciją Lietuvoje. (...) Šiandien tapome TOP5 ES nedarbo šalyje, turime didžiulį nedarbą ir imigracija sudaro galimybes verslui samdyti mažai apmokamus žmones, blogomis darbo sąlygomis, kuriais mielai sutinka iš Azijos šalių atvykę žmonės ir taip numušinėti darbo atlygį Lietuvoje".

Vis tik jam prieštaravo premjerė, konservatorių sąrašą rinkimuose vedanti Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad imigracija leido didinti užimtumą šalyje bei nepaveikė darbo užmokesčio augimo neigiamai.

„Tas faktas, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo po 12-13 proc., labai gerai įrodo, kad nėra imigracijos neigiamo poveikio darbo rinkai. Nes ne tik nedarbas augo, bet ir užimtumas augo tuo pačiu metu", - teigė I. Šimonytė.

Užimtumo tarnybos informacija

Tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai - 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst. Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai - iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) - padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau - Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.

Santykiai su Kinija 

LSDP atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.

„Pirmiausiai, aišku, tai sukėlė hiperbolizuotą Kinijos reakciją, antras dalykas, šiuo pavyzdžiu nepasekė kitos ES šalys, trečias dalykas, mes iš tikrųjų patyrėme, nors ir trumpalaikį, bet tam tikrą ekonominį nuostolį", - ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose teigė G. Paluckas.

„Tai šnekant apie visas šis pasekmes, aš nemanau, kad buvo verta demonstruoti ar politinę ambiciją, ar politinį radikalumą, išeinant už nusistovėjusios bendrosios ES užsienio politikos Kinijos atžvilgiu ribų. Todėl kalbant apie Kiniją santykių normalizavimas, diplomatinių santykių atkūrimas yra reikalingas" , - akcentavo jis.
Visgi socialdemokratas tikino negalįs atsakyti, ar šiame etape reikėtų priimti sprendimus dėl atstovybės pavadinimo keitimo.

Savo ruožtu „Nacionalinio susivienijimo" sąrašo į Seimą lyderis Vytautas Sinica vertybinę Vyriausybės užsienio politiką ir Taivaniečių atstovybės atidarymą vadino „nesusipratimu".

„Lietuva turi vieną priešą, grėsmę, kuri yra geopolitiniuose koduose užrašyta ir niekaip nepasikeis dėl trumpalaikių aplinkybių - tai yra Rusija. Rusija mums visą laiką kels grėsmę. Jokia kita šalis mums visą laiką nekels grėsmės. Dėl aplinkybių šiandieną mums dar šiandieną aiškiai grėsmę kelia Baltarusija, tai yra faktiškai šalis agresorė mūsų kaimynystėje", - pabrėžė politikas.

Kritiškai Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo įvertino ir Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas.

„Mes būdami ES turime laikytis bendrų ES užsienio politikos gairių ir dirbti kartu su ES. O dabar Lietuvos pozicija ministro Gabrieliaus Landsbergio asmenyje - toks spuogas ant ES užsienio politikos"- sakė politikas, pabrėždamas Kinijos sankcijų nulemtus ekonominius nuostolius.

„Tai padarė milžinišką ekonominę žalą Lietuvai", - kritikavo jis.

Premjerė ir A. Orlauskas susiginčijo dėl ekonominių nuostolių

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė nemananti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas turėtų būti keičiamas.

„Nereikia pasakoti, kad čia atsitiko toks dalykas, kurio niekur ES nebuvo. Vadinamosios Taipėjaus atstovybės, jos veikia daugumoje ES valstybių. Mes atidarėme atstovybę, kurios pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai ir aš, tiesą sakant, nematau dėl to jokios problemos ir nemanau, kad (pavadinimas - ELTA) dėl to turėtų keistis", - sakė I. Šimonytė.
„Mes tikrai esame atviri deeskalacijai arba kažkokiam grįžimui prie normalaus buvusio bendradarbiavimo, bet tai nereiškia, kad mus turi įstumti į tai. (...) Aš nemanau, kad kokia nors klaida buvo padaryta", - akcentavo ji.

Ministrė pirmininkė akcentavo nesutinkanti ir su Vyriausybei išsakyta kritika dėl ekonominių praradimų.
„Kalbant apie žalą ekonomikai, nepykite, aš negaliu šiek tiek tų skaičių nepaminėti. Iki šių pokyčių ir iki kovido - paimkime tą švarų laiką, kai nebuvo dar taip smarkiai regimų problemų - 2019 metais Kinijos mūsų eksporto partneriuose nebuvo net pirmame dvidešimtuke. O ten, kur ji buvo su importu į Lietuvą - ten ji yra ir dabar. Tai kalbėti apie kažkokias milijardines žalas ir apie kažkokį žlugusį pasaulį, tiesą sakant, nei yra pagrindo, nei kokia nors statistika tai patvirtina", - sakė I. Šimonytė.

Visgi šie premjerės pasisakymai papiktino A. Orlauską.

„1,5 mlrd. buvo bendra prekybos apyvarta - eksportas, importas. Ir nukrito iki 150 mln. Tai nematyti tokių skaičių - nu nežinau", - atkreipė dėmesį politikas.

Atsakydama į A. Orlausko repliką I. Šimonytė atkreipė dėmesį į praėjusiais metais išaugusį importą iš Kinijos.
„Praėjusių metais importas iš Kinijos yra turbūt 1,7 mlrd. Tai kur nukrito?", - politiko teiravosi premjerė.

„Ar jūs girdite apie kuriuos metus mes kalbame? Mes kalbame apie tuos metus, kai buvo Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir veiksmai. Tai tada buvo kritimas. Tai apie ką mes kalbame? Tai patyrėme nuostolius ar ne?", - atsakė A. Orlauskas.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį - nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau - po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1" bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.