Karo policija ramina: žmonių nepersekios

Sausį įsigaliosiančiame įstatyme numatyta, kad karo policininkas, „vykdydamas pareigas, bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui".

Tokia nauja nuostata sukėlė didžiulį rezonansą. Netgi atsirado iniciatyva kreiptis į prezidentą ir Seimą, kad įstatymas būtų atšauktas. Mat Konstitucija numato, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tai galima padaryti tik esant teismo sprendimui arba įstatymo nustatyta tvarka. Policijos įstatyme jau yra nustatyta, kad policininkai gali tai daryti ir be teismo sutikimo, tik po to apie savo veiksmus per 24 valandas turi pranešti prokurorui. Dabar tokie pat įgaliojimai suteikiami ir karo policininkui. Tačiau Karo policijos viešųjų ryšių karininkė kapitonė Eglė Stankevičiūtė ramina, esą visuomenė baiminasi be reikalo.

„Karo policininkas tikrai negalės įsiveržti į bet kokį namą", - užtikrino karininkė.

Anot jos, karinėse teritorijose, kariniame transporte karo policininkai gali veikti visų asmenų atžvilgiu, o kitose teritorijose - tik asmenų, įtariamų nusikalstamomis veikomis ar pažeidimais prieš karius, krašto apsaugos sistemą ar jos valdomą turtą.

„Mums svarbiausia yra tai, kas yra krašto apsaugos sistemos rėmuose. Į sistemai nepriklausančio asmens namus karo policininkai galės įsiveržti tik tuo atveju, jei jis įtariamas, pavyzdžiui, sistemai priklausančio turto pavogimu, sumušęs karį ir panašiai. Jei su sistema nusikaltimas visiškai nesusijęs, karo policininkas tokių įgaliojimų neturės. Beje, tokie įgaliojimai yra ir dabar veikiančiame įstatyme, tik naujame jie sukonkretinti", - nuramino E.Stankevičiūtė.

Be to, teisė patekti į privačias patalpas ar teritorijas be atitinkamų leidimų esą suteikiama tik einant karštais nusikaltimo pėdsakais, turint tikslą sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį, taip pat tais atvejais, kai siekiama surasti besislapstantį nuo teisėsaugos institucijų asmenį ar nutraukti nusikalstamą veiką.

Daug neaiškumų sukėlė ir nuostata, kad Karo policija nuo sausio galės stabdyti ir sistemai nepriklausančias transporto priemones bei atlikti būtinąjį patikrinimą. Pašnekovė nuramino ir dėl šito punkto.

„Jus sustabdyti karo policininkas galės tik tuo atveju, jei jūsų veiksmai bus susiję su kariniu transportu. Pavyzdžiui, Karo policija lydi karinę koloną. Jums nusibodo laukti ir nusprendėte įsiterpti į kolonos vidurį. To daryti negalima. Todėl karo policininkas turės teisę jus sustabdyti. Arba, pavyzdžiui, sustabdyti gali, jei vairuojate pavojingai, nes esate neblaivus. Iki šiol už neteisėtus veiksmus ne karinėje teritorijoje karo policininkas galėdavo asmenį sustabdyti ir stovėti su juo tol, kol atvažiuos policija. Policija atvažiuoja po 10, 15 ar 20 minučių, o kolona priversta laukti, susidaro spūstys. Pagal naują įstatymo redakciją jau karo policininkas pats galės surašyti administracinių nusižengimų protokolą ir taip bus sutaupomas laikas", - dėstė kapitonė.

Pasak jos, jei įstatymas būtų toks, kokį jį bando nušviesti kai kurie kurie asmenys socialiniuose tinkluose, tai būtų skandalinga.

„Juk ne Baltarusijoje gyvename", - reziumavo E.Stankevičiūtė.