1 nuotr.„Respublikos“ savaitės reiškinys - Specialiųjų tyrimų tarnyba. Gabalais, skutais nutekinusi į viešumą informaciją apie galbūt neskaidrius dalykus Druskininkų statybose. Ir galbūt korupcinį Vyriausybės nutarimą dėl šių statybų zonos.
Įsivaizduokime, kad taip dirba medikas. Ima viešinti savo paciento tarpinius analizus. Žiniasklaidoje. Vieną dieną paviešina padidėjusį cukraus kiekį. Kad visa Lietuva įtartų, jog pacientui - cukraligė. Kitą dieną paviešina, kad pacientas galbūt serga sloga. Ir ką visuomenė iš tokių draiskanų sukonstruotų. Slogą ar cukraligę? Aišku, kad rimtesnę ligą. Nes žmonės dramatiški. Mėgsta dramas. Ir jokie medikų profesionalų paaiškinimai jau nerūpėtų. Piliečiai tik svarstytų, kokios formos objekto cukraligė. Antrinė ar pirminė. Nors objektas, išsigydęs slogą, visai nesirgtų.
Varnos tikėjimas, kad šarka - blogis
Kiekvienos partijos slaptas noras - iki rinkimų pradžios demaskuoti, susodinti už grotų savo konkurentus. Pageidautina - visus. Tad vertinant ne teisiškai, tai yra ne profesionaliai, Druskininkų skandalas bus išpūstas maksimaliai.
O dabar - pasakėlė. Varnos įsteigė partiją. Su nepalaužiamu Varnos tikėjimu. Kad jos niekad neklysta. Šarkos - taip pat. Su nepalaužiamu Šarkos tikėjimu. Kad jos niekad neklysta. Prieš rinkimus varnos nutarė ieškoti šarkų klaidų. Esą čiumpa viską, kas blizga. Bet kaip jas demaskuoti? Primėtyti blizgių popieriukų ir kaskart fotografuoti, kai šarkos juos čiumpa? Per ilgai užtruks. O jeigu nečiups. Elgsis korektiškai? Aišku, galima sukurti čiupimo iliuziją. Tarkime, vieną popieriuką paviešinant. Nuo saldainio „Karvutė“. O kitą - nuo saldainio „Aguona“. O į tarpus tarp tų dviejų popieriukų inkrustuoti galbūt nusikaltusias šarkas. Sukuriant viešą iliuziją, kad tas galbūt - niekinis. Jos, šarkos, tikrai griebė. Sukuriant labai tvirtą Varnos tikėjimą.
Jei toks tikėjimas tvirtas, STT būtinai sureaguos. Nes ši tarnyba turi patikrinti galimo griebimo faktą. Bet vos STT ims tikrinti, Varnų partija bus labai užganėdinta. Puls skubiai skelbti džiugią naujieną. STT jau domisi! Nes varnos būtent to siekė.
Būtent taip galima sukonstruoti bet kokį skandalą. Prikaišiojant viešąją erdvę galbūt nusikaltusiais. Ir pradėtų tyrimų draiskalais. Tarkime, iš STT ar iš kokios nors Seimo komisijos nutekintais. Ar tekintais, ritintais ir kitaip suprastais. Nes ten galbūt sėdi koks nors žioplas varninis paukštukas. Net nepajutęs, kad jau pakliuvo į kitokį žanrą.
Kaip skandaliukas konstruojamas toliau? Varnos vis garsiau, aršiau karksi. Šarkos, jau pražiopsojusios skandalo pradžią, sustoja gynybon. Dalis šarkų slapčia karštligiškai ieško varninių nuodėmių. Kad suspėtų jas paviešinti prieš rinkimus. Kita vertus, lengviau šaudyti, nei jau sužeistam atsišaudyti. Nes politikoje, jei kas nors ginasi, jau atrodo ir kaltas.
Skandalas, kurį po rinkimų pamirš
Ko galima iš to Druskininkų skandaliuko tikėtis? Kurorto verslininkų biudžetams - papildomų pajamų. Piliečiai, jau atšventę Užgavėnes ir šiemet nesulaukę Sartų žirgų lenktynių, noriai važiuos apžiūrėti Vijūnėlės dvaro. Kaip Sapiegų ar Radvilų rūmų. Nes Lietuvos paveldosaugos istorijoje toks dvaras dar nebuvo girdėtas.
Ko dar galima tikėtis? Artimiausiu metu. Varnos gali paskleisti paranojišką įtarimą, kad atostogaujantis premjeras specialiai vengė sugrįžti į Lietuvą. Iš Karibų vyko į Indiją, kad susikauptų kokiame nors ašrame. Pasitaręs su išminčiais jogais, apgalvotų gynybos taktiką. Keista, kad Varnų partija tokio įtarimo dar neeksploatuoja. Matyt, net jai atrodo per kvailas.
Ko dar galima tikėtis? Ilgo ir galiausiai visiems nusibosiančio tyrimo. Nusibosiančio todėl, kad jį užgoš nauji skandaliukai. Joks politikas nėra „elitinė“ damutė, ant raudonojo kilimo pasirodžiusi su ne tokia suknele. Ar per gilia iškirpte. Ar dramatiškai pasitrumpinusia kirpčius. Tad opozicijai teks labai pasistengti, kad Vijūnėlės skandaliukas būtų aktualizuotas bent iki Seimo rinkimų. Nes žmones paveikia ne skandalų esmės, bet jų vizualizacijos. Tad kol buvo tik Vijūnėlės būsimo dvaro pamatai ir aptvertas statybų laukas, tokia vizualizacija dar netiko. Žiūrovams neįdomu. Per daug kasdieniška. O dabar - šekit. Esą jei daiktas tikras, tai ir „afera“ tikra. O kol STT tikrins, ar tikrai tikra, žmonių dėmesys bus palaikomas judančiais „daiktais“. Kęstučio Trečioko, Ričardo Malinausko ir premjero portretais. Kaip privažiuoja prie STT pastato. Kaip atrodo pastatas ir privažiavusiojo automobilis. Kaip objektas išlipa. Kaip eina. Koks eina. Liūdnas, linksmas ar susirūpinęs. Ką nešasi. Kiek laiko užtrunka pastate. Koks išeina iš pastato. Greitai eina ar lėtai. Veidas įraudęs ar išblyškęs. Kaip laiko rankas. Sugniaužtas į kumščius ar sukištas į kišenes. O šiaip liaudies teisybės paieškose taip pat lemia, kas gražesnis, simpatiškesnis. Jei STT tyrėjas ar prokuroras yra gražesni už apklausiamojo asmens advokatą, visuomenė nusprendžia, kad tyrėjas ar prokuroras teisūs. Ypač jei jauni. Nes „dar nesugadinti“. O jei tyrėjas atrodo piktas, susiraukęs, žmonės nusprendžia, kad nekalta auka persekiojama. Tad ir šį Druskininkų skandalo aktualumą gali nulemti visiškos smulkmenos. Tarkime, kuri partija vizualiai simpatiškesnė. Kad ir kaip būtų, premjeras, R.Malinauskas ir K.Trečiokas tikrai dažniau šypsosi nei opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Opozicijai, aišku, labiausiai tiktų, jei pakviestieji į STT eitų nunarinę galvas ar kaip atgailaujantys nusidėjėliai šliaužtų keliais. Tai būtų pati sėkmingiausia vizualizacija.
Ne Seimas, bet aptraiškytų, aplotų žmonių klubas
Politikai mėgsta kartoti, kad teisingumą vykdo teismai. Tačiau patys, kai puola kolegas, niekada nesilaiko nekaltumo prezumpcijos. Kita vertus, kai juos kolegos užpuola, vadina tai politiniu susidorojimu. Pasitelkus teisėsaugą. Bet grynajame, vien politiniame rietenų, kovų lauke oponentai VISADA KALTI. IR VISADA TRAIŠKOMI. Tad galiausiai, kai Seimų kadencijų sudėtys lieka daugmaž tos pačios, šalį ima valdyti vien kaltieji, aptraiškyti ar kaip kitaip per intrigas apdoroti. Visiškai nesužeistų politikų nelieka. Visi nors kartą pabuvę mėsmalėje. Nors kartą su viešai prilipinta etikete, kuri faktiškai nenugramdoma. Nors jau niekas neatsimena, ką tas politikas iškrėtė. Atsimena tik žmogaus pjudymo spektaklį.
Retorinis klausimas. Tai kas valdo šalį? Apdergtų, moraliai pagniuždytų, apžalotų žmonių klubas? Žmonės, bijantys, kad oponentai tuo pačiu atsilygins? Ar tokia nesveika psichologinė atmosfera skatina politikus dirbti valstybei? Juk tokie patvarūs politikos korifėjai jau lobis psichologijos mokslui. O gal jau psichiatrijos objektas.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
