K.Budrys apie derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje: jeigu kalbame apie kažką, kas tęsis metus – tai nėra taika

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu. Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne vien tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją – reiškiasi, neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jo įvykdytų nusikaltimų (...). Atsakomybės klausimas čia taip pat yra labai svarbus – visų tų, kurie vykdė agresijos nusikaltimą, planavo, organizavo, įgyvendino. Ukraina turi gauti ilgalaikę ir saugią aplinką. Ilgalaikę taiką. Mes turime orientuotis į tai, kad bent viena karta galės gyventi ir kurti taikoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

„Jeigu kalbame apie kažką, kas bus trapaus ir net patys netikime, kad tęsis ilgiau nei metus ar dvejus – tai nėra taika ir tai nėra kokios nors saugumo garantijos. Ukrainai turi būti suteikiama tai, kas jai yra reikalinga – karinė parama, ekonominė parama, finansinė parama. Lietuva tai, ką daro, privalo daryti ir toliau – remti Ukrainą“, – pabrėžė jis.

Tiesa, K. Budrys pažymėjo, jog artimiausiomis dienomis gali būti įvairių pokyčių kalbose apie galimas taikos derybas. Todėl, anot jo, svarbu apsibrėžti esminius pamatinius principus tokiems pokalbiams.

„Tie pamatiniai parametrai yra tokie: Ukraina turi būti sustiprinta, ne susilpninta. Rusijos agresijos mašinos pamatai turi būti ir toliau pakertami, nes mes prisimename labai aiškiai (...), nuo ko viskas prasidėjo – 2021 m. ultimatumas yra atskaitos taškas. Aš nesiimsiu spėlioti, kada jis bus ištrauktas, padėtas ant stalo. Aš žinau, kad jis yra ant stalo. Tame ultimatume yra ir Lietuva, NATO infrastruktūra Lietuvoje. Kažkas norės apie tai turbūt šnekėtis. Todėl siekiant išvengti visų šių pasekmių, turime pakirsti agresoriaus pamatus“, – ragino diplomatijos vadovas.

Ragina griežtinti sankcijas: į paketą siūlo įtraukti suskystintas dujas, atominės energijos įmones

Anot ministro, taip pat svarbu ir užtikrinti tęstinį Vakarų spaudimą Rusijai – Europa, pasak K. Budrio, turi griežtinti sankcijas Maskvai. 

„Rusija ir jos karinė mašina turi būti silpninama, o ne stiprinama. Tai reiškiasi, kad tos sankcijos, kurios yra įvestos, turi būti įvedamos, panaikinant apėjimo kelius. Plius – įvedamos naujos sankcijos. Lietuva teikia ne vieną pasiūlymą į 16 sankcijų paketą. Tikimės trečiosioms karo metinėms jis bus priimtas, papildomai įtraukiant suskystintas dujas. Taip pat turime pagaliau nustotu mykti ir kalbėti apie atominės energetikos įmones ir susijusius asmenis. Ir toliau didinti spaudimą Rusijai, pasiėmus papildomai ir 300 mlrd. eurų, įšaldytų Europoje“, – pabrėžė jis.

„Nėra teisinių argumentų – mūsų teisininkai neranda kontrargumentų, kodėl mes negalime to padaryti. Turime pagaliau paimti ir priimti sprendimus, kaip mes teisingai juos panaudosime Ukrainai stiprinti“, – nurodė jis.

Pernai spalį Europos Taryba nusprendė, kad Rusijos turtas turėtų likti įšaldytas, kol agresorė užbaigs karą ir atlygins Ukrainai už padarytą žalą.

Kviečia Europą imtis lyderystės: jeigu tavęs nėra prie stalo, tu esi įrašytas į meniu

Klausiamas, kaip šiame lyderių kalbų kontekste atrodo Europos Sąjunga – ar ji nelieka esminių pokyčių ir sprendimų nuošalyje – K. Budrys paragino Bendriją imtis ryžtingų sprendimų ir siekti patekti prie derybų stalo.

„Kai gauni kritikos dėl neveiksnumo, reikia pasižiūrėti į veidrodį ir įvertinti, ar tikrai (esame – ELTA) veiksnūs, ar ne. Europa turi veikti. Bilietas prie stalo reiškia padėti kažką ant stalo. Jeigu tavęs nėra prie stalo, tai tu esi įrašytas meniu. Tai veikia visą laiką“, – pažymėjo ministras.

„Dabar tas metas, kai turime padėti didelius sprendimus, o ne vien trypčioti ir sakyti „o mes norėtume, kad būtų kitaip, mūsų nuomone, galėtų būti kažkaip kitaip organizuota“. Reikia dėti didelius sprendimus ant stalo“, – tikino jis.

„Iš Europos pusės – tie sprendimai yra rankose,. Europa priiminėja sankcijas, Europoje yra 300 mlrd. Ukraina yra Europoje“, – pridūrė jis.

Ukrainos narystė NATO – vis dar efektyviausias būdas suteikti saugumo garantijas

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį Briuselyje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime pareiškė, kad Ukraina negali tikėtis atgauti visų Rusijos užimtų teritorijų bei įstoti į NATO.

K. Budrys kartoja – narystė Aljanse yra geriausias ir efektyviausias būdas užtikrinti saugumo garantijas Kyjivui.

„NATO veikia 75-erius metus, Aljansas yra efektyvus, gebantis atgrasyti. Ukraina, būdama jo dalimi, gautų visas tas pačias garantijas. Jeigu yra kokie nors kiti variantai, apie juos (reikia – ELTA) šnekėti. Neturint kitų variantų – nereikia nuiminėti nuo stalo pačių efektyviausių (priemonių – ELTA)“, – patikino jis.

Į JAV prezidento postą grįžus respublikonui Donaldui Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. 

D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.