1 nuotr.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymai atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį, siekiant nutraukti karą Ukrainoje, būtų istorinė klaida.
„Priklausomybė nuo to leido Kremliui finansuoti karus, šantažuoti tautas ir mažinti Europos saugumą. Net svarstymai grįžti prie rusiškų dujų importo būtų istorinė klaida“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė ministras.
„Rusija turi būti nugalėta, o ne apdovanota naujais pajamų srautais“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, „Europa sunkiuoju būdu išmoko, kad rusiškos dujos yra daugiau nei patogumas, tai – geopolitinis ginklas“. Todėl, anot jo, šalys turi ir toliau laikytis teisingos krypties.
„Europa turi laikytis teisingo kurso: neleisti rusiškų dujų, sugriežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, remti Ukrainą ir investuoti į ilgalaikį energetinį saugumą“, – tikino K. Budrys.
ELTA primena, kad apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų tiekimą šią savaitė skelbė šaltiniais besiremdamas įtakingas leidinys „Financial Times“. Kaip rašė leidinys, pagrindinis motyvas yra mažesnės dujų kainos Europoje.
Penktadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad Lietuva nėra linkusi tokių svarstymų palaikyti. Kaip pabrėžė Ž. Vaičiūnas, Lietuva, po 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą tapusi pirmąja ES valstybe, atsisakiusia rusiškų dujų importo, sieks tokią poziciją demonstruoti ir toliau. Anot jo, Vilnius skatins partneres prioritetą teikti kitų, finansiškai vis labiau atsiperkančių atsinaujinančių energijos šaltinių alternatyvoms.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. viso dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį 2023-iųjų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų.
Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos, daugiausia dujų tiekia Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai.
