1 nuotr.Jei Rusiją pralaužtų frontą ir Kyjivas prašytų siųsti karius į Ukrainą, Lietuva dėl šio sprendimo tartųsi su sąjungininkais, sako Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mes kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas Macronas, pasikvietęs taip pat ir Lietuvos prezidentą, kalbėjosi apie iniciatyvą savo karinį dalyvavimą išplėsti Ukrainoje įvairiomis formomis, tai Lietuva neatmetė tos galimybės“, – LRT televizijai sakė ministras.
„Bus toks klausimas – aš neabejoju, kad Lietuvos vėliava ten bus“, – pažymėjo jis.
Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, jog tai būtų proga Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) parodyti, jog Lietuva ne tik naudojasi teikiamomis garantijos, bet ir pati prisideda prie regiono saugumo.
„Lygiai taip pat ir dabar reikia kalbėtis, kas tai būtų, kaip tai atrodytų, atsispiriant nuo pozicijos, kuri yra labai aiški, konkreti, taip pat ir JAV administracijai būsimai siunčiama – Lietuva yra ir saugumo regione davėja, ne vien tik gavėja“, – kalbėjo K. Budrys.
„Mes ne vien tik prašome: duokite mums čia, dislokuokite ir panašiai. Mes prisidedame aktyviai ne tik diplomatinėmis priemonėmis, bet ir kitomis priemonėmis prie saugumo užtikrinimo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad metų pradžioje Prancūzijos vadovas pareiškė, jog neatmestų sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Politikas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti, tačiau tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Po šių pareiškimų Aljanso šalių gretose kilo debatas dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias karių misijas.
