1 nuotr.Estijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartoja – Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnė lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
„Mano interesas – normalizuoti santykius iki tokio taško, kur mes galėtume bendrauti, kaip kad buvo kažkada, (...) kuriant diplomatinius santykius, tarptautinę diplomatinių santykių tradiciją“, – penktadienį, po susitikimo su Estijos užsienio reikalų ministru, žurnalistų paklaustas apie santykių su Kinija perspektyvas sakė K. Budrys.
„Turime turėti savo ambasadą Pekine – taip pat norime, kad Kinija turėtų savo ambasadą Lietuvoje, norime, kad jie (diplomatai – ELTA) turėtų visas teises, diplomatinį imunitetą – kaip kad norime to savo diplomatams Pekine“, – dėstė jis.
„Tai absoliučiai normalūs, pagrindiniai poreikiai, kuriuos turime įgyvendinti. Ir tada matysime, kur judėsime toliau“, – aiškino K. Budrys.
Tiesa, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, jog dvišaliai santykiai su Kinija paaštrėjo ne dėl Lietuvos kaltės.
„Lietuva dramatiškai nekeitė savo politikos Kinijos atžvilgiu“, – nurodė K. Budrys, akcentuodamas, jog Lietuva ir toliau puoselės ryšius su Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis.
„Tai matome kaip alternatyvą – megzti ryšius su šalimis, kurios gerbia demokratijas, teisės viršenybę, kurios, vystydamos verslus, nekuria skirtingų grėsmių, kurios pasireiškia per tam tikrą priklausomybę. Tai mūsų ilgalaikė kryptis“, – sakė jis.
Tiesa, nepaisant siekių gerinti santykius su Kinija, ministras pabrėžė, jog po 2021 m., kai dvišaliai ryšiai suaižėjo, situacija gerokai pasikeitė ir Lietuva turi įvertinti naujas aplinkybes. Tai, anot K. Budrio, Kinijos parama Rusijai kariaujant prieš Ukrainą bei Pekino pritaikytos ekonominės sankcijos Lietuvai.
„To negalime pamiršti. Tai žinutė kiekvienai šaliai, kuri galvoja, kad gali susidoroti su priklausomybe nuo Kinijos“, – pridūrė jis.
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių suintensyvėjo atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniuje
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
„Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.
2025 m. metų pradžioje Lietuvos premjeras tvirtino, kad jo užuominos apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu buvo ne taip suprastos. Anot jo, Europos ir Kinijos laukia „duobėtas santykių kelias“.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
