1 nuotr.Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, kuriuo įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, materialinės pašalpos, darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, taip pat kasmetinis veiklos vertinimas.
Šis įstatymas pakeis 24 metus galiojusį Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą "Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo".
Įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius: A, B, C ir D.
Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, premijos. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos kintamoji dalis nebus nustatoma, jiems bus nustatoma tik pareiginės algos pastovioji dalis.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis bus nustatoma įstatyme įtvirtintais pareiginės algos koeficientais atsižvelgiant į darbo patirtį, pareigybės lygį ir kitus kriterijus.
Pagal priimtą įstatymą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 100 proc., papildomai įvertinus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, trenerių turimą kvalifikacinę kategoriją ar atskirų profesijų trūkumą darbo rinkoje ar darbuotojų aukštą kvalifikacinę kategoriją, palyginti su tos pačios darbuotojų grupės kvalifikacine kategorija.
Pareiginės algos kintamoji dalis priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal darbuotojui iš anksto nustatytas metines užduotis, ir negalės viršyti 50 proc. pastoviosios dalies.
Šis įstatymas nebus taikomas mokslo darbuotojams, diplomatams, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir kitiems asmenims, su kuriais Užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis, taip pat vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.
Kaip anksčiau teigta, pagal patvirtintą teisinį reguliavimą didės dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbo užmokestis - tam 2017 m. valstybės biudžete skirta 16 mln. eurų, o švietimo darbuotojų algoms didinti skirta 17 mln. eurų. Be to, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojams, bus taikomas vienodas bazinis algos dydis - 130,5 euro.
Už Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 35 parlamentarai.
Įstatymas bus taikomas apie 180 tūkstančių Lietuvos piliečių.
"Įsigaliojus įstatymui pirmiausia padidės mažiausiai apmokamų specialistų (socialinių darbuotojų, sveikatos, kultūros ir meno bei kitų biudžetinių įstaigų specialistų - vertėjų, buhalterių, informacinių technologijų specialistų, teisininkų) atlyginimai", - sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
Jo duomenimis, specialistams darbo užmokestis jau 2017 metais galės didėti nuo 10 iki 37 eurų per mėnesį.
Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario T. Tomilino, svarbiausia, kad priimtas įstatymas išplečia galimybę derėtis dėl atlyginimų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje įstatymas įpareigos Vyriausybę derėtis su biudžetininkams atstovaujančiomis nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis dėl bazinio algų dydžio (2016 metais jis sudarė 130,50 euro per mėnesį) ir tai įtvirtinti nacionalinėje sutartyje. Lietuvos teisėje atsiranda nacionalinės kolektyvinės sutarties sąvoka.
Iki šiol biudžetininkų darbo užmokestį lemiantis bazinis dydis nebuvo keičiamas aštuonerius metus. "Nevyko jokių derybų, buvo tik imituojamas kalbėjimas apie socialinį dialogą, Skandinavijos patirtį ir pan. Mano nuomone, pagaliau tokia praktika baigsis - atlyginimai augs kasmet, jei tik bus finansinės galimybės. Iki šiol Lietuvoje pokyčiai vykdavo, krizės kildavo ir baigdavosi, biudžeto pajamos augo, o biudžetininkų algos ilgą laiką buvo užšaldytos", - komentuodamas įstatymo nuostatas sakė T. Tomilinas.
