KGB rezervistas tėvas karjerai nesutrukdė

Tai tik retorinis klausimas. Kiek sovietiniais laikais Lietuvoje buvo KGB „stuksentojų" - nežinoma. Kiek buvo KGB rezervistų, kurie ypatinguoju atveju, tai yra Lietuvai tapus nepriklausoma, turėjo slapčia kenkti mūsų valstybei, žinoma, bent apytikriai. Ne pavardėmis, bet iš darbų. Keistų ir kiršinančių visuomenę. Pvz., tapome vienintele Europos valstybe, kurioje per žemės reformą ėmė skraidyti sklypai. Dabar visi tos idėjos autorystės kratosi. Niekas neprisipažins, jog sklypus supainiojo su varnomis.

Politiškai raštingas

„Negaliu patikėti tuo, kas vyksta Lietuvoje. Visur šaukiame, kad esame nepriklausoma valstybė, o aukščiausius postus kas užima? - retoriškai klausia „Vakaro žinių" skaitytoja šiaulietė Marija. - Trys svarbiausi žmonės - Nausėda - švedų pakalikas, Čmilytė - kagėbisto dukra, ir Šimonytė - visai neaišku, kas dabar tampys mus už virvučių! Aš asmeniškai abejoju, kad jie dirbs Lietuvai." Išsakiusi savo svarstymus, moteris padėjo ragelį, o mes nutarėme prisiminti, kas yra V.Čmilytės-Nielsen tėvas.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomos KGB rezervistų 238 bylos. Tik tiek. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje skelbiamame KGB rezervistų aėcėliniame sąraše Čmil Viktor Ivanovič, gimęs 1957 01 18, vyr. leitenantas, įrašytas 37-uoju. Taip pat pateikiama rusų kalba rašyta Ypatingojo KGB skyriaus karinio dalinio 54769 viršinininko, papulkininkio A.N.Gurnyj, jo pavaduotojo kadrų klausimu, pulkininko E.M.Busygino ir KGB slapto organizacinio skyriaus viršininko, majoro I.G.Žuravliovo pasirašyta pažyma. Joje teigiama, kad Šiaulių KGB 2-ojo skyriaus operatyvininkas, draugas J.Sidabras nuo 1983 m. visus metus susitikinėjo su V.Čmiliu ir kalbėjosi su juo įvairiomis temomis. Per pokalbius išsiaiškino, kad Čmilis yra politiškai raštingas („gramatnyj")". Taip pat skyrė V.Čmiliui kelias užduotis, kurias jis atliko kokybiškai. Pabrėžiama, kad Čmilis moka saugoti paslaptį. Pažymoje konstatuojama, jog Čmilio aplinka yra specialiai patikrinta.

Iš kitos pažymos, pasirašytos KGB ypatingojo skyriaus poskyrio 54769 vyresniojo įgaliotinio majoro V.Z.Riabcevo ir papulkininkio A.N.Gurjevo, aiškėja, kad KGB skyriai Kaune, Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose patikrino V.Čmilio giminaičius. KGB slaptame susirašinėjime rašoma, kad V.Čmiliui tik todėl nepasiūlyta tapti etatiniu KGB darbuotoju, nes nebuvo laisvų etatų.

Sugeba pelnyti pasitikėjimą

Pirmoje pažymoje akcentuota, jog V.Čmilis, mokydamasis Kauno kūno kultūros institute, gavo už gerą mokymąsi lenininę stipendiją, dirba Šiaulių vaikų sporto mokykloje bokso treneriu. Buvo įtrauktas į LTSR bokso rinktinės sudėtį. Laisvai kalba lietuviškai, o angliškai - su žodynu. Rašoma, jog V.Čmilis sutiko būti įtrauktas į KGB rezervo sąrašą ypatingajam periodui. Ir 1984 01 30 KGB Šiaulių 2-ojo skyriaus sprendimu atsargos leitenantas V.Čmilis buvo įrašytas į KGB rezervistus. 1987 10 31 V.Čmiliui suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Pažymose atskleidžiamos ir asmeninės
V.Čmilio savybės - sugeba pelnyti pašnekovo pasitikėjimą, pagarbiai žiūri į KGB darbuotojus, yra gana pastabus.

1985 m. Viktoras Ivanovičius Čmilis, asmeninis numeris II-438938, apmokytas Sverdlovsko aukštojoje politinėje tankų-artilerijos mokykloje. Bet, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nėrė ne į artileriją, bet į šachmatus. Tapo Šiauliuose veikiančio šachmatų klubo prezidentu.

Aišku, ne visada galima tikėti tuo, ką pažymose rašo KGB karininkai. Tačiau byloje yra ir paties V.Čmilio ranka parašyta autobiografija.

Jie niekur nedingo

Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen tėvas, pagarbiai žiūrėjęs į KGB darbuotojus ir pats juo tapęs, visuomenei bent jau žinomas. Tačiau visuomenė nieko nežino apie prisipažinusius KGB bendradarbius, „stukačius", kuriuos Seimas įslaptino 75 metams. O kiek tarp mūsų gyvena neprisipažinusių ir užimančių mūsų valstybėje aukštas pareigas? Juk Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1954-1991 m. teritoriniuose KGB daliniuose apie 70 proc. etatinių darbuotojų buvo lietuviai. O LTSR KGB centriniame padalinyje darbavosi ir savo tautiečius terorizavo apie 51 proc. lietuvių. Aišku, dalis tų žmonių jau išmirė, tačiau tie, kurie plušėjo KGB struktūrose, dirbo su užverbuotais „stuksentojais" 1990-1991 m., niekur nedingo. Gyvena tarp mūsų. Neįvardintieji „stuksentojai" - irgi.

Tad jei Lietuvos valdžioje KGB rezervisto duktė gali užimti antras pagal konstitucinę svarbą pareigas, kas galėtų paneigti, jog mūsų valdžiose darbuojasi ir daugiau tokių vaikučių. Ar net pačių „stuksentojų". Vis dar pagarbiai žiūrinčių į KGB, politiškai „gramotnų" ir mokančių saugoti paslaptis. Be to - angliškai jau kalbančių be žodyno pagalbos.

Irgi politiškai raštinga. Tik kitaip

Sovietinio rezistento, politinio kalinio, rašytojo Liudo Dambrausko (1921-2003 m.) sūnus, advokatas Saulius Dambrauskas sakė nežinojęs, kad dabartinės Seimo pirmininkės tėvas - KGB rezervistas. Tačiau šis faktas, anot S.Dambrausko, nekeičia jo asmeninio požiūrio į V.Čmilytę-Nielsen:

„Tikrai nesprendžiu apie vaikus pagal jų tėvus. Man jos (V.Čmilytės-Nielsen - aut. past.) asmeninės savybės imponuoja kaip pajėgios spręsti Seime problemas taikingai. Ji labai tinkama savo asmeninėmis savybėmis į Seimo pirmininkes. Turi ramų būdą, gerą loginį mąstymą.

Kuo ji dėta, kad tėvas - KGB rezervistas?

Ką tik kalbėjausi su uošve apie labai sėkmingą ūkininką, kurio tėvas buvo be galo bjaurus stribas. Tai tik parodo, kad vaikai moka pakeisti jiems uždėtą blogą karmą. Tokie žmonės sugeba keisti pasaulį geresne linkme.

Apie jų tėvus - kita kalba. Jie turėtų pabūti šone.

Aš esu konservatyvių pažiūrų, V.Čmilytės-Nielsen liberalizmui nepritariu, bet visiškai pritariu jos buvimui Seimo pirmininke. Ji gali įsiklausyti, su tokiu žmogumi lengva dirbti."