KGB šešėlis nepalieka Dalios Grybauskaitės

Toks įtarimas kilo po to, kai laidoje „Laikykitės ten pokalbiai“ filmą „Valstybės paslaptis“ sukūręs režisierius Donatas Ulvydas pasakė, jog prezidentė jam yra prisipažinusi, kad mokėsi KGB mokykloje. Gruodžio viduryje pasirodžiusioje laidoje D.Ulvydas pasakoja apie temas, kurios filme taip ir nebuvo paliestos. Viena iš jų - „tulpių paštas“. „Aš neturiu daugiau ką pasakyti, viskas pasakyta. Aš pripažįstu, kad tai yra mano adresas. Kiek galima eskaluoti“, - laidoje prezidentės komentarą šia tema perpasakojo D.Ulvydas.

Toliau jis pamini ir KGB mokyklą. Ir prezidentės atsakymą: „Taip, aš ten mokiausi. Kiek galima apie tai kalbėti?“

Dėl šioje laidoje paskleistos informacijos parlamentaras Naglis Puteikis surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė apie ketinimus Seime inicijuoti specialiąją komisiją D.Grybauskaitės biografijos faktams ištirti. Jeigu tai, ką laidoje pasakė D.Ulvydas, buvo tikra, tai reikštų, kad D.Grybauskaitė du kartus dalyvaudama prezidento rinkimuose pažeidė Prezidento rinkimų įstatymą. Jame aiškiai sakoma, kad pretendentai į prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą TSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis. Pateikęs klaidinančią informaciją, pretendentas praranda galimybę kandidatuoti.

N.Puteikis patikino, kad Seime ketina rinkti parašus ir sieks inicijuoti specialiosios tyrimų komisijos sudarymą. „Minėto įstatymo straipsnio pažeidimai neturi senaties. Todėl sieksiu, kad būtų sudaryta komisija, apklaustas režisierius D.Ulvydas, išreikalauta filmuota darbinė medžiaga. Taip pat bus apklausta D.Grybauskaitė ir kiti asmenys, susiję su šia istorija. Jeigu reikės, kreipsimės į specialiąsias tarnybas, Konstitucinį Teismą“, - sakė N.Puteikis.

Jo patarėja, žinoma žurnalistė Rūta Janutienė stebėjosi, kad prieš daugiau kaip mėnesį paviešinta informacija nesudomino politikų, nesigirdi reakcijų. Šie žodžiai nėra komentuojami, patvirtinti arba paneigti.

„Primename, kad lygiai tokiomis pat aplinkybėmis buvo padėtas taškas buvusios premjerės Kazimiros Prunskienės kolaboravimo su KGB tyrime. Atsirado iki tol neskelbta medžiaga, kurios autorė žurnalistė Laima Pangonytė, kuriai K.Prunskienė detaliai paaiškino, kaip ji sutiko bendradarbiauti ir pasirinko Šatrijos Raganos agentūrinį vardą. Nors iki tol politikė kategoriškai neigė bendradarbiavusi su kokiomis nors užsienio specialiosiomis tarnybomis.

D.Ulvydas citavo D.Grybauskaitės žodžius. Tai yra esminė aplinkybė, kuri privalo būti teisiškai įvertinta. Visos tokios paslapčių uodegos, sekančios aukštus politikus, yra šantažo įrankis. Gali būti, kad 10 metų valstybės vadovas gyveno „su pavadžiu“, apimtas nuolatinės baimės ir galimai buvo šantažuojamas. D.Grybauskaitė turi atsakyti, kaip iš tiesų buvo, kad žmonės nebūtų palikti nežinioje“, - svarstė R.Janutienė.

Interviu su Seimo nariu, buvusiu D. Grybauskaitės atstovu spaudai Linu  BALSIU:

- Ar galėjo D.Grybauskaitė prisipažinti D.Ulvydui, kad mokėsi KGB mokykloje?

- Kol kas sunku pasakyti, kas tai buvo. Parodytoje laidos dalyje D.Ulvydas perpasakoja, ką neva jam sakė tuomet prezidentės pareigas ėjusi D.Grybauskaitė. Gaila, kad D.Ulvydo nebuvo paklausta, ką jis iš tiesų turėjo omenyje taip sakydamas. Gal D.Ulvydas sutiktų parodyti to pokalbio įrašą?

Galimas dalykas, kad režisierius nėra įsigilinęs į tuometę sistemą ir galbūt jis supainiojo D.Grybauskaitės dėstytojos darbą Vilniaus partinėje mokykloje su KGB mokykla. Vėliau ji ten buvo direktoriaus pavaduotoja. Tai nėra KGB mokykla. Tai propagandistus ir partinius darbuotojus ruošusi mokymo institucija. Kad pasakytų kaip žinomą faktą (apie mokymąsi KGB mokykloje - aut. past.), neva čia nieko tokio... Nemanau, kad taip tikrai galėjo būti (...). Reikėtų gauti visą interviu. Matytume, koks kontekstas, gal ta tema išsiplėtojo ir buvo dar kažkas pasakyta.

- Ar esate girdėjęs, kad D.Grybauskaitė mokėsi KGB mokykloje?

- Bent aš nesu girdėjęs apie jokią KGB mokyklą. Bet tai nereiškia, kad taip negalėjo būti. Duomenų kol kas neturime. Jeigu jų ir būtų, ko gero, jie būtų kur nors Maskvoje. Iš Lietuvos KGB archyvai masiškai išvežti, čia jų liko labai nedaug. Tai ir yra didžiausias pavojus, kad Maskva bet kuriuo metu gali kažką pametėti apie žmones, kurie slepia savo bendradarbiavimą ir yra pažeidžiami. Bet ar tokia buvo D.Grybauskaitė ir kaip ji galėjo mokytis KGB mokykloje, nelabai galiu suprasti. Ji išvažiavo mokytis į Leningrado universitetą, bet tai nėra KGB mokykla. Kur ten galėjo būti KGB mokykla, aš nežinau.

- Laidos įrašas internete paskelbtas gruodžio 14 d. Pakankamai laiko tiek D.Ulvydui, tiek A.Tapinui, tiek pačiai D.Grybauskaitei viešai patikslinti, apie ką ten buvo kalbama ir paneigti, jeigu buvo paskleista netiesa...

- Atsakymai, žinoma, turi būti paskelbti. Ką čia slėpti, jeigu iš tiesų tai buvo pasakyta. Galėtų D.Grybauskaitė kažką ir pasakyti.

- Kas ruošė D.Grybauskaitės biografiją, jai kandidatuojant į prezidentus pirmą kartą?

- Ką ji parašė, tą mes, komanda, ir turėjome. Klausinėjome, tikrinome faktus. Žmogus paliudijo, kad viskas yra taip. Neabejosi savo politiko teiginiais. Ji niekad neneigė, kad dirbo partinėje mokykloje. O jokių KGB mokyklų biografijoje nebuvo paminėta.

Prezidentė vengė kalbėti apie biografiją ir apie gimines ar artimuosius. Tai yra uždaras žmogus. Net jos komandoje dirbdami apie jos privatų gyvenimą nieko nežinojome. Buvo surastas jos brolis, su kuriuo ji nebendravo. Tas žmogus sunkiai gyvena. Gal dabar jau bendrauja? Daugiau giminių mes nežinojome.

Kiek atsimenu, dar rinkimų kampanijos pradžioje, kol nebuvau komandoje, mačiau kaip vyko gal net pirmoji jos spaudos konferencija, kurioje D.Grybauskaitė pasakė, kad nėra lesbietė ar kagėbistė. Tai buvo vienintelis paaiškinimas, kai buvo keliami klausimai dėl ryšių su KGB ir seksualinės orientacijos. Panašu, kad to vieno sakinio pakako... Susitikimuose su žmonėmis rajonuose niekas klausimų jau nekeldavo. Matyt, jos įvaizdis, kaip labai laukiamos vadovės, jau buvo susiformavęs. O jei kam ir kildavo klausimų, ji atsakydavo, jog jau yra viską atsakiusi.

- Ko gali pasiekti specialioji komisija Seime dėl D.Grybauskaitės biografijos faktų?

- Manau, komisijos inicijuoti nepavyks. Visų pirma, prezidentės biografiniai aspektai nėra tyrimų komisijos objektas. Tai sudėtinga procedūra. Nepakaks vien parašų surinkimo, kad komisija pradėtų darbą. Visas Seimas turėtų balsuoti ir suteikti komisijai mandatą, reikėtų surašyti komisijai keliamus klausimus, dėl kurių taip pat būtų diskutuojama, o paskui balsuojama. Vien šioje stadijoje įstrigtume ilgam. Paprastai tokios komisijos dirba metus ir ilgiau. Tad greičiausia komisija nieko nespėtų nuspręsti, nes Seimas baigtų darbą.

Netikėtai prisiminė

Daugiau kaip du mėnesius, kol laida buvo viešai skelbiama internete, režisierius D.Ulvydas nepaaiškino, ką laidoje norėjo pasakyti. Tik sužinojęs apie N.Puteikio rengiamą spaudos konferenciją, režisierius prisiminė: „padariau lapsus linguae - aptarinėjant gandus apie prezidentei metamą kritiką, atsakydamas į klausimą, suklydau ir vietoj to, kad mokėsi Leningrado universitete ir dirbo partinėje mokykloje, suplakiau viską (gandus ir faktus) į vieną vietą ir spontaniškai pasakiau, kad ji mokėsi KGB mokykloje. Nuoširdžiai atsiprašau žiūrovų už savo išsiblaškymą.“

„Vakaro žinios“ pasiteiravo D.Grybauskaitės, ar ji yra kalbėjusi su D.Ulvydu apie KGB mokyklą. Prezidentės biuras atsiuntė atsakymą, jog D.Grybauskaitė mokėsi Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universitete, kur baigė politinės ekonomijos studijas bei studijavo Džordžtauno universitete, Vašingtone. Ir priminė, kad prezidentės biografija yra pateikta oficialiame tinklalapyje. Beje, įrašo apie dėstytojos darbą partinėje mokykloje oficialioje biografijoje iki šiol nėra.

Taip pat prezidentės biuras jau žinojo, kad ir D.Ulvydas viešai papasakojo suklydęs. Prezidentės atstovai nepasivargino atsiųsti nuorodos į D.Ulvydo įrašą socialiniame tinkle.

Įdomios D.Grybauskaitės biografijos detalės, kurias surinko signataras Zigmas Vaišvila

D.Grybauskaitė kandidatinę disertaciją gynėsi ir metus dirbo aukščiausioje kompartijos kadrų kalvėje - TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje. Per visą Lietuvos TSR laikotarpį ten buvo įsileisti tik 8 žmonės iš Lietuvos.

1990 m. kovą Vilniaus aukštąją partinę mokyklą perėmė TSRS vidaus kariuomenė. D.Grybauskaitė tęsė ten darbą, atleista tik 1990 m. vasarą.

1991 m. pradžioje TSRS į Džordžtauno universiteto vadovaujančių darbuotojų spec. kursus išsiuntė 9 atstovus iš Baltijos šalių. Iš Lietuvos siųsti: Dalia Grybauskaitė, Natalija Kazlauskienė ir Adolfas Šleževičius.

1991 m. pradžioje D.Grybauskaitė atėjo į Lietuvos ambasadą Vašingtone ir ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui prisistatė aktyvia visuomenininke iš Lietuvos bei pasiprašė įdarbinama Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Pokalbyje dalyvavo tuometinis Lietuvos generalinis konsulas JAV Leonas Kučinskas (buvęs TSRS liaudies deputatas). S.Lozoraitis iš JAV Valstybės departamento sužinojo, kad D.Grybauskaitė jau spėjusi įsidarbinti TSRS ambasadoje JAV. S.Lozoraitis D.Grybauskaitės Lietuvos ambasadoje neįdarbino.

2015 m. Zigmas Vaišvila kreipėsi į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją ir Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, prašydamas pateikti informaciją apie D.Grybauskaitės darbą TSRS ambasadoje JAV 1991 m. Rusijos Federacija atsisakė pateikti šią informaciją, nurodė, kad D.Grybauskaitė yra Rusijos Federacijos subjektas, apie kurį informacijos jie pateikti negali be jos sutikimo. Atsakyme nurodyta, kad informacijos pateikimas apie D.Grybauskaitę atskleistų ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.

Nuo 1996 m. D.Grybauskaitė dirbo Lietuvos ambasadoje JAV nepaprastuoju įgaliotu ministru. 1999 m. Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Vagnoriaus (užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas), gavo JAV Valstybės departamento žodinį nurodymą, kad D.Grybauskaitė iš JAV turi išvykti per 24 val., jei neišvyks, tai Lietuvos Respublika gaus oficialią JAV notą dėl D.Grybauskaitės išsiuntimo.