Kiek dar kainuos savivalė?

Prof. D.Stakišaitis pakliuvo į nemalonę, kai keliose ligoninėse, tarp jų ir Vilniaus psichikos sveikatos centre, nustatė šiurkščius vaistų klinikinių tyrimų pažeidimus ir viešai prabilo apie neteisėtus eksperimentus su žmonėmis. Minimai psichikos sveikatos įstaigai vadovavo tuometis ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Atleisti iš valstybės tarnybos kvalifikuotą darbuotoją nesant jo kaltės sudėtinga, tad tai buvo daroma labai rafinuotai, paskelbus visos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reorganizaciją. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio pradžioje konstatavo, kad išmesdamas į gatvę D.Stakišaitį G.Barcys pažeidė trijų įstatymų reikalavimus.

Be to, bylos duomenimis, laikotarpiu nuo įsakymo dėl atleidimo iki faktinio atleidimo viršininko nurodymu D.Stakišaitis nebuvo įleidžiamas į tarnybą, iš jo buvo atimtos darbo priemonės. Bet paradoksas - tuo metu, kai profesoriui neleista atlikti savo pareigų, jam buvo mokamas vidutinis darbo dienos užmokestis!

„Man labai keista, kad teismai neįvertino visos valstybei padarytos žalos, nes savo skunde atkreipiau dėmesį, kad tarnyba man ilgą laiką mokėjo už tai, kad nedirbčiau, - stebisi D.Stakišaitis. - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba netrukus po teismo sprendimo skubiai pervedė man dalį priteistos 2 tūkst. eurų sumos. Manau, kad visa žala turi būti išieškota iš paties G.Barcio.“

Sveikatos apsaugos ministerija tarnybinį tyrimą dėl galimo ministerijai pavaldžios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko G.Barcio tarnybinio nusižengimo pradėjo tik tuomet, kai tai padaryti ją viešai paragino Seimo narys Povilas Urbšys - sausio 21 d. Ar dėl neteisėtu D.Stakišaičio atleidimu ir teismo priteista kompensacija valstybei padarytą žalą iš G.Barcio bus reikalaujama atlyginti, paaiškės įvertinus tyrimo rezultatus.

Iki šiol Lietuvoje nė vienam aukštam valstybės pareigūnui neteisėtai atsikračius pavaldinių žalos atlyginti neteko. Teismams nuolat pritrūksta įrodymų, kad susidorodami su neįtikusiais darbuotojais vadovai suvokė, kad daro nusižengimą. Vienintelis precedentas - pernai lapkritį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui priteista atlyginti valstybei 15,9 tūkst. eurų žalą, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių, nors prokuratūra reikalavo išieškoti visą žalą - 61,8 tūkst. eurų.

Tačiau R.Palaitis kaipmat pasinaudojo įstatymo teikiama galimybe ir per 2 savaites sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo atstovė „Vakaro žinias“ informavo, kad iki kovo 4 d. į posėdžių grafiką R.Palaičio skundo nagrinėjimas neįtrauktas, o eilės gali tekti laukti iki 10 mėnesių. Laikas - buvusio ministro ir jo piniginės sąjungininkas.

- Ar jūs pasirašėte įsakymą dėl D.Stakišaičio atleidimo, kuris teismo pripažintas neteisėtu? - „Vakaro žinios“ teiravosi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gintauto Barcio.

- Nieko ten labai nebuvo pažeista. O Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reorganizaciją 2012 m. mes vykdėme ministro įsakymu, nes įstaiga pati savęs nereorganizuoja.

- Atleisti D.Stakišaitį buvo tuometės Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės pageidavimas?

- Nei pageidavimas, nei ką. Mes tiesiogiai pavaldūs ministrui, ir buvo jo įsakymas dėl reorganizacijos. Mes vykdėme, ir buvo naikinamos pareigybės. Lygiai tokia pati situacija buvo ir su tuomečiu pavaduotoju Rimu Jankūnu, kurio pareigybė irgi panaikinta. Abu jie buvo profesinės sąjungos vadovai. Bet R.Jankūno atveju teismas nusprendė, kad viskas padaryta teisėtai. Tai paaiškinkite man, kodėl tie sprendimai skirtingi.

- Ramiau dabar gyvenate, kai nėra tų aktyvistų, kurie kėlė į viešumą neskaidrumus registruojant vaistus, atliekant klinikinius tyrimus?

- Nustatome tų pažeidimų ir dabar, ir klinikiniuose tyrimuose, ir kitur, bet tai nereiškia, kad reikia skandalintis...

- Ir gadinti įvaizdį farmacijos kompanijoms?

- Kuo čia dėtas įvaizdis? Reikia dirbti savo darbą tinkamai, o ne lipti ant bačkos ir rėkti, o paskui prisidaryti bėdų. Nes dabar tyrėjai, kurių pažeidimus nustatė anie piliečiai, prisiteisė, kad nuobaudos skirtos nepagrįstai.

- Dėl Vilniaus psichikos centre vykdyto klinikinio tyrimo?

- Ne, tai buvo reumatologinių vaistų tyrimas. Inspekcija rado rimtų pažeidimų, teko nušalinti tyrėją, net buvo kreiptasi į prokuratūrą, pradėta baudžiamoji byla, o galų gale nieko neįrodė. Dabar tyrėjai per teismą reikalauja iš valstybės žalą atlyginti. Mes patraukėme trečiuoju asmeniu byloje ir patį D.Stakišaitį, kad bent argumentuotų tuos sprendimus dėl pažeidimų.

- Bet SAM dabar atlieka tyrimą dėl jūsų paties galimų pažeidimų. Jums nerūpi, kad žalą valstybei dėl neteisėto atleidimo gali tekti atlyginti iš savos piniginės?

- Pirmiausia senaties terminas jau suėjęs, rodos, treji metai...

- Argi? R.Palaičio atveju įsakymas dėl neteisėto atleidimo buvo 2010 m., o teismas priteisė atlyginti žalą 2015 metais.

- Nežinau, aš ne teisininkas, reikės - atlyginsiu, nereikės - neatlyginsiu.

Povilas URBŠYS, Seimo narys:

Nebaudžiamumas už neteisėtus atleidimus skatina ir toliau susidoroti su sistemos priešais. Šiuo atveju akivaizdu, kad su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos padalinio vadovu buvo susidorota, nes jis laikėsi įstatymų ir vykdė savo pareigas. O G.Barcys į valstybės tarnybą atėjo iš Farmacijos įmonių asociacijos. Todėl, manau, ši situacija verta ne tik tarnybinio, bet ir teisėsaugos tyrimo. Kokį širšių lizdą, kokius korupcinius saitus tarp valstybės įstaigų, farmacininkų, medicinos srityje veikiančių verslo grupių užkliudė tas principingas žmogus?

Sveikatos sistemoje visa korupcija suvedama į pakišų davimą gydytojams. Bet didžiausias neskaidrumas yra nustatant vaistų kainas, organizuojant medicinos technikos, statybos darbų pirkimus. Čia dominuojančioms verslo grupėms visai nesvarbu, kokio partinio atspalvio yra ministras, jie turi kaip prieiti prie bet kurio. Juk per daugybę metų nebuvo atskleistas nė vienas stambios korupcijos atvejis, tik smulkūs pasitaškymai, kurie išlenda tik tada, kai tos verslo grupuotės aiškinasi tarpusavio santykius ir kartais panaudoja teisėsaugą, kad susidorotų su konkurentais ir dar labiau įsitvirtintų. Kai korupcinė sistema taip išsikerojusi ir galinga, kai kuriais atvejais net ir teisėsaugos institucijos jau nebegali įsiterpti į ją, išaiškinti nusikaltimus ir sudraskyti tuos ryšius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“