Kiek Lietuvai kainuoja pandemija?

Vasarą Aukštaitijos implantologijos klinika tapo pirmąja Lietuvos įmone, kuri kreipėsi į teismą dėl pavasarį Vyriausybės įvesto karantino. Ji paskaičiavo, kad dėl įvestų apribojimų patyrė 70 tūkst. eurų nuostolių, mat negavo dalies suplanuotų pajamų ir patyrė neplanuotų išlaidų. Ir reikalauja, kad valstybė atlygintų šiuos nuostolius.

Jei viena iš dešimčių tūkstančių įmonių patyrė tokią žalą, belieka tik spėlioti, kokią žalą patyrė visas verslas. Ir ne tik verslas.

Pavyzdžiui, „Sodra" paskaičiavo, kad viena darbo diena pirmojo karantino metu jai kainavo apie 2 mln. eurų išlaidų - tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.

„Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad socialinio draudimo paskirtis - kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas. „Sodros" išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali situacija sukelia draudiminius įvykius - žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo. Apdraustieji, t.y. socialinio draudimo įmokas mokėję gyventojai, tokiais atvejais gali gauti socialinio draudimo išmokas", - akcentavo „Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

Statistikos departamentas paskelbė, kad mūsų šalies BVP antrąjį šių metų ketvirtį (kai būtent ir buvo paskelbtas karantinas), palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika sumenko 5,5 proc. Todėl Vyriausybei skubiai teko skolintis milijardus eurų situacijai gelbėti. Bet juos teks atiduoti.

O dabar - dar vienas karantinas. Kas Lietuvos laukia, jei jis užsitęs? Kiek nuostolių atneš? Ar bus iš ko mokėti pensijas?

Ekonomistas prof. R.Lazutka sako, kad jokie skaičiavimai, kiek karantinas šalies ekonomikai atnešė nuostolių ar kiek atneš dabartinis, neatlikti, nes jų atlikti ir neįmanoma. Galima tik apytikriai spėlioti.

„Dabar dar ir duomenų apie ekonomikos padėtį neturime. Finansų ministerija skaičiuoja, kad BVP augimas šiemet bus nulinis. Kol nebuvo pandemijos, buvo skaičiuojama, kad ekonomika augs 3 proc. Tad galima daryti prielaidą, kad 3 proc. praradome dėl pandemijos. Tie 3 proc. nuo 50 mlrd. eurų (toks yra metinis BVP) būtų apie pusantro milijardo eurų. Toks būtų aritmetinis skaičiavimas, tačiau jis susijęs ne konkrečiai su karantinu, o su visu pandemijos laikotarpiu", - dėstė profesorius.

Ekonomistas sako, kad, jei dėl karantino pasipils įmonių bankrotai, tai didelės bėdos laukia ir valstybės biudžeto.

„Jau šiemet biudžeto deficitas siekia 5 proc. BVP arba, grubiai tariant, apie 2,5 mlrd. eurų. Didžiulis skaičius. Kitais metais planuojamas dar didesnis deficitas. Ir ne tik dėl to, kad sulėtėjo ekonomikos augimas, bet ir todėl, kad įmonės gavo privilegiją atidėti mokesčių mokėjimą.

„Keistuolių teatras" gal ir neturi iš ko mokėti, bet mokesčius atideda ir tos, kurios turi iš ko mokėti.

Kita vertus, kiekvienos įmonės nesužiūrėsi, nes tam reikėtų milžiniškos biurokratų armijos. Tačiau įmonių skolos fiksuojamos, jos anksčiau ar vėliau pasieks biudžetą", - konstatavo profesorius.

Vis dėlto R.Lazutka sako, kad negalima kategoriškai teigti, jog karantinas dar labiau prisideda prie ekonomikos smukimo.

„Kai kas sako, kad ne karantinas, o pandemija mus smukdo. Vienas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius vakar pasakė: jei nieko nebūtume darę, tai Kauno klinikos būtų pilnos vien sunkių COVID-19 ligonių. Be karantino pandemaija ekonomiką gal nusmukdytų net labiau nei karantinas. Aišku, karantinas neigiamą poveikį daro labai greitai, nes, pavyzdžiui, viešbučiai, restoranai iškart turi užsidaryti. Tačiau jei be karantino sergančių skaičius didėtų, jie ir taip palaipsniui pasitrauktų iš tų pačių restoranų bei viešbučių. O ir produkto sergantys negamintų. Tad yra dvi šio reikalo pusės", - reziumavo R.Lazutka.