1 nuotr.Vyriausybė pritarė patobulintam Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui ir teikia jį Seimui. Planuojama, kad ateinančiais metais biudžetą sudarys apie 1,57 mlrd. eurų, biudžetas bus subalansuotas ir, palyginti su 2016 m., padidės 9,5 proc., arba 136,8 mln. eurų.
Patobulintas 2017 m. PSDF biudžeto projektas parengtas, atsižvelgiant į patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ateinančiais metais numatomas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas. Padidėjusi lėšų suma (beveik 8,8 mln. eurų), palyginti su Seime svarstytu 2017 m. PSDF biudžeto projektu, sudarė galimybes patobulintame ateinančių metų PSDF biudžeto projekte didinti sveikatos priežiūros finansavimą, rašoma Vyriausybės pranešime. Patobulintame projekte sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai numatyta 4,2 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 4,5 mln. eurų.
Augant finansavimui, bus galima padėti didesniam pacientų skaičiui gauti reikiamą sveikatos priežiūrą - kompensuoti daugiau gydymo paslaugų, būtinų vaistų bei teikti modernias gydymo paslaugas, kurios iki tol nebuvo apmokamos valstybės lėšomis. Pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį, t. y. daugiau nei 70 proc. visų išlaidų, sudaro lėšos, skiriamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.
Ateinančiais metais didesnę pajamų dalį sudarys mokesčių mokėtojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias surenka "Sodra" (planuojama, kad 2017 m. jos sudarys 69 proc. visų pajamų). Šių lėšų augimą daugiausia lemia numatomas šalies vidutinio darbo užmokesčio bei dirbančiųjų skaičiaus augimas. Likusią dalį sudaro valstybės biudžeto įmokos už žmones, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF biudžetui, ir kitos šio biudžeto pajamos.
Kiekvienais metais yra numatomas PSDF biudžeto rezervas, kurio lėšos naudojamos laikinam PSDF pajamų trūkumui padengti arba nenumatytoms išlaidoms apmokėti. Planuojama, kad kitais metais jis sudarys apie 25,4 mln. eurų.
Apie 137 mln. eurų išaugusias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: apie 94,4 mln. eurų (9,3 proc.) didės lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms, 23,7 mln. eurų (8,8 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3,4 mln. eurų (7,8 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
Kitais metais dar didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms įgyvendinti ir pritraukti kuo daugiau žmonių jose dalyvauti, taip pat plėtoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 13,1 mln. eurų (17,4 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Patobulintas 2017 m. PSDF biudžeto projektas parengtas, atsižvelgiant į patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ateinančiais metais numatomas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas. Padidėjusi lėšų suma (beveik 8,8 mln. eurų), palyginti su Seime svarstytu 2017 m. PSDF biudžeto projektu, sudarė galimybes patobulintame ateinančių metų PSDF biudžeto projekte didinti sveikatos priežiūros finansavimą, rašoma Vyriausybės pranešime. Patobulintame projekte sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai numatyta 4,2 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 4,5 mln. eurų.
Augant finansavimui, bus galima padėti didesniam pacientų skaičiui gauti reikiamą sveikatos priežiūrą - kompensuoti daugiau gydymo paslaugų, būtinų vaistų bei teikti modernias gydymo paslaugas, kurios iki tol nebuvo apmokamos valstybės lėšomis. Pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį, t. y. daugiau nei 70 proc. visų išlaidų, sudaro lėšos, skiriamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.
Ateinančiais metais didesnę pajamų dalį sudarys mokesčių mokėtojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias surenka "Sodra" (planuojama, kad 2017 m. jos sudarys 69 proc. visų pajamų). Šių lėšų augimą daugiausia lemia numatomas šalies vidutinio darbo užmokesčio bei dirbančiųjų skaičiaus augimas. Likusią dalį sudaro valstybės biudžeto įmokos už žmones, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF biudžetui, ir kitos šio biudžeto pajamos.
Kiekvienais metais yra numatomas PSDF biudžeto rezervas, kurio lėšos naudojamos laikinam PSDF pajamų trūkumui padengti arba nenumatytoms išlaidoms apmokėti. Planuojama, kad kitais metais jis sudarys apie 25,4 mln. eurų.
Apie 137 mln. eurų išaugusias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: apie 94,4 mln. eurų (9,3 proc.) didės lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms, 23,7 mln. eurų (8,8 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3,4 mln. eurų (7,8 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
Kitais metais dar didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms įgyvendinti ir pritraukti kuo daugiau žmonių jose dalyvauti, taip pat plėtoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 13,1 mln. eurų (17,4 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Vyriausybė siūlo tobulinti kai kurias GPM lengvatos gyvybės draudimo įmokoms nuostatas
Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių pateikto siūlymo panaikinti Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyvybės draudimo įmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis tikslui, tačiau siūlo kai kurias nuostatas tobulinti.
Užuot visiškai atsisakius lengvatos, Vyriausybė siūlo ją socialiai orientuoti ir nustatyti, kad lengvata būtų taikoma ilgalaikių taupymo instrumentų bendrai įmokų sumai, kuri neviršija 2000 eurų. Šią sumą sudarytų arba gyventojo sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybes draudimo sutartį, arba gyventojo savanoriškos įmokos į pensijų fondus, arba abiejų šių įmokų suma.
2000 eurų neviršijanti bendra suma, kuri būtų taikoma ir gyvybės draudimo įmokoms, ir įmokoms į pensijų fondus, grįsta prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu 2017 m. Lietuvoje (bruto apie 800 eurų) ir pripažinta finansine rekomendacija, kad taupymui turėtų būti skiriama iki 20 procentų uždirbamų pajamų.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatos, pagal kurią gyvybės draudimo išmoka neapmokestinama, jei naudos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų, nes nepasiekiamas šios lengvatos tikslas - ilgalaikis taupymas. Lengvata skatina draudėjus praėjus dešimt metų po sutarties sudarymo ja pasinaudoti - pakeisti naudos gavėją arba ją nutraukti, nekaupiant papildomai ilgesniam laikui.
Siekiant nepažeisti konstituciškai apsaugotus teisėtus žmonių lūkesčius, siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio lengvata būtų netaikoma tik gyvybės draudimo išmokoms pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. sudarytas naujas sutartis, taip pat toms, kurios buvo pratęstos po 2017 m. sausio 1 d.
