Kitų metų ES biudžete - dėmesys migracijai, augimui ir užimtumui

Taryba ir Europos Parlamentas susitarė, kad kitų metų ES biudžeto įsipareigojimai sudarys 157,9 mlrd. eurų, mokėjimai - 134,5 mlrd. eurų.

Didžiausias dėmesys kitų metų ES biudžete bus skirtas ES ekonomikos augimui, konkurencingumui ir užimtumui skatinti, taip pat kovai su migracijos krize ir saugumui užtikrinti.

Sanglaudos politikai skirta 53,6 mlrd. eurų. Žemės ūkio išlaidoms numatyta 58,6 mlrd. eurų, įskaitant 500 mln. eurų papildomos paramos pieno gamintojams, skirtos dėl sudėtingos padėties rinkoje.

Be to, reaguojant į kintančią geopolitinę situaciją, institucijos sutarė skirti 560 tūkst. eurų strateginės komunikacijos išlaidoms - tai lėšos, skirtos kovai su dezinformacija, informacijos už ES ribų stebėjimui ir tikslinės komunikacijos užtikrinimui. Diskusijų metu taip pat sutarta 8 mln. eurų padidinti finansavimą Rytų kaimynystės šalims.

2017 metų Lietuvos valstybės biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys apie 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą - apie 400 mln. eurų.


Briuselyje aptarti ES sanglaudos politikos klausimai

Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2016 metų antrąjį pusmetį pirmininkaujanti Slovakija į Bendrųjų reikalų tarybos posėdį Briuselyje sukvietė už ES sanglaudos politikos įgyvendinimą atsakingus ministrus. Lietuvai posėdyje atstovavo finansų viceministrė Agnė Bagočiutė.

Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje buvo patvirtintos Tarybos išvados dėl ES sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų rezultatų. Išvadose pabrėžiama ES sanglaudos politikos reikšmė darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir regioninių skirtumų mažinimui, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2014-2020 m. laikotarpiu pradėta taikyti veiklos rezultatų peržiūra, lėšų koncentravimas prioritetinėse srityse, išankstinės sąlygos turi teigiamos įtakos investicijų efektyvumui ir orientacijai į rezultatus.

Finansų viceministrė A.Bagočiutė pabrėžė, kad pasiekus efektyvų ES fondų investicijų tempą ir žemą klaidų lygį, šiuo metu ypatingą dėmesį būtina skirti realių pokyčių įgyvendinimui. „Tam, kad jaustume teigiamą ES investicijų poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai bei jos žmonių gerovei, kiekvienas ES lėšomis įgyvendinamas projektas turi orientuotis į rezultatus, siekiant bendrų tikslų ir susitelkiant ties svarbiausiais šaliai kylančiais iššūkiais. Kiekvienas projekto vykdytojas turi jausti atsakomybę už savo įgyvendinamus projektus, kadangi jo rankose yra įrankis, kuriantis visų mūsų ateitį", - sakė finansų viceministrė A. Bagočiutė.

Posėdžio metu valstybių narių atstovai didelį dėmesį skyrė administracinės naštos mažinimo tematikai, sutarė, kad turi būti supaprastintos ir suvienodintos ES fondų investicijoms taikomos taisyklės, supaprastintas išlaidų apmokėjimo procesas, užtikrintas lankstesnis skirtingų ES finansinių instrumentų derinimas tarpusavyje bei kitomis priemonėmis mažinama administracinė našta tiek projektų vykdytojams, tiek ir institucijoms, administruojančioms ES fondų investicijas.

Posėdžio metu buvo sutarta, kad labai svarbu, jog projekto įgyvendinimo procedūros kaip įmanoma labiau atitiktų verslo sektoriuje taikomą praktiką bei nekurtų papildomų procedūrų, o projektų vykdytojai pajustų akivaizdžią naudą.

Sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje turėjo teigiamos įtakos BVP didėjimui. Nuo 2004 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui lyginant su ES vidurkiu padidėjo net 24 proc. punktais ir 2015 m. siekė 74 procentus. Be ES fondų investicijų, šis rodiklis būtų 3,8 proc. punktais mažesnis.


ES: Lietuva ir dar 7 valstybės rizikuoja sulaužyti biudžetui taikomas taisykles

Europos Komisija (EK) perspėjo, kad aštuonios Europos Sąjungos (ES) valstybės, įskaitant Lietuvą, rizikuoja sulaužyti ES taisykles dėl per didelio biudžeto deficito, praneša BBC.

Pagal ES taisykles, valstybių narių metinis deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau Komisija, vertinanti euro zonos šalių biudžetų projektus, pranešė, kad 2017 m. aštuonių valstybių biudžetai rizikuoja "neatitikti" ES taisyklių. Tarp pastarųjų - Ispanija ir Italija.

ES ekonomikos reikalų komisaras Pjeras Moskovici (Pierre Moscovici) mėgino sušvelninti Komisijos požiūrį į Italiją, atkreipdamas dėmesį į papildomas išlaidas, kurias valstybė patyrė dėl žemės drebėjimų ir migrantų krizės.

"Italijos biudžeto pokyčiai glaudžiai susiję su išlaidomis, kurias patyrėme dėl šįmet labai didelio ir dramatiškas pasekmes turėjusio seisminio aktyvumo regione", - sakė jis. ES "į tai atsižvelgs", - pridūrė P. Moskovici.

Ir Ispanija, ir Portugalija išvengė baudų dėl biudžeto deficito rugpjūčio mėnesį, kai EK suteikė joms daugiau laiko deficitams sumažinti. Praėjusiais metais Ispanijos deficitas siekė 5,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Portugalijos - 4,4 proc. šalies BVP.

Kitos penkios valstybės, sulaukusios Komisijos įspėjimo, yra Belgija, Kipras, Suomija, Lietuva ir Slovėnija.

Nors visos ES šalys privalo išlaikyti deficitą ne aukštesnio nei 3 proc. šalies BVP lygio, baudos gali būti skiriamos tik 19-ai valstybių, įsivedusių eurą.


Galutinis biudžeto vertinimas - po naujosios Vyriausybės sprendimų

Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė nuomonę apie euro zonos šalių, tarp jų ir Lietuvos, 2017 m. biudžeto projektus. Akcentuota, kad Lietuvos viešieji finansai vedami teisinga kryptimi, tačiau Komisija įžvelgė ir tam tikrą riziką dėl 2017 m. biudžeto atitikimo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.

Komisija kol kas nevertino vieno svarbiausių Lietuvos biudžeto elementų - socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal Stabilumo ir augimo pakto nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. Šie kaštai 2017 m. sudarytų 0,6 proc. BVP iš prognozuojamo 0,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito. Tačiau Komisija pažymi, kad Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės pasinaudoti laikina išlyga, siekiant vidutinės trukmės tikslų.

„Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę Europos Sąjungos šalims, kurios įgyvendina svarbias struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant viešųjų finansų balansą. Lietuva šiuo klausimu jau kreipėsi į Europos Komisiją, tačiau gavome atsakymą, kad socialinis modelis bus vertinamas ne anksčiau nei naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks Europos Komisijai 2017 metų biudžeto projektą kartu su juo - ir informaciją apie socialinį modelį - svarbią socialinės ir darbo rinkos sričių struktūrinę reformą, kurios įgyvendinimas prisidėtų prie valdžios sektoriaus ilgalaikio finansų tvarumo ir potencialaus ekonomikos augimo stiprinimo bei sumažintų riziką 2017 m. neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų", - sakė laikinai einanti finansų ministrės pareigas Rasa Budbergytė. Ji taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija teigiamai vertina gerinamas mokesčių administravimo priemones, kurių ėmėsi Lietuva bei pabrėžė būtinybę ir toliau laikytis atsakingos biudžeto politikos.

Lapkričio 9 d. paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija Lietuvos ekonomikai prognozavo nuosaikų augimą ir pabrėžė, kad šalies viešieji finansai yra valdomi teisinga kryptimi, siekiant fiskalinių tikslų. Numatomas 0,8 proc. viešųjų finansų deficitas 2017 m., Europos Komisijos nuomone, atitinka dabartinės Vyriausybės užsibrėžtą deficito užduotį. Ji pabrėžė, kad nežymus mokesčių (pvz., akcizų) didinimas ir geresnis mokesčių administravimas iš esmės atsveria pajamas, kurias biudžetas praranda dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ir socialinio draudimo tarifų pokyčių.

Struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą Europos Komisija ir Finansų ministerija prognozuoja panašiai: pagal EK prognozę jis sudarys 1,4 proc. BVP, pagal ministerijos - 1,3 proc. BVP ir bus toks pat, kaip prognozuojamas vidutinis visos euro zonos struktūrinis deficitas.

Finansų ministerija primena, kad Europos Komisijai Lietuva pateikė išsamią informaciją apie socialinį modelį (socialinės ir darbo rinkos srities struktūrinę reformą) ir pagal procedūrą paprašė įvertinti jos atitikimą Stabilumo ir augimo paktui. Numatoma, jog minėta struktūrinė reforma, kartu su didinamų neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, svariai prisidės prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, taip įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.