1 nuotr.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), trečiadienį planavęs svarstyti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, nukėlė šį klausimą kitai savaitei.
Tokį sprendimą priėmę NSGK nariai nutarė kartu svarstyti du šiuo metu Seime esančius projektus dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo. Komitetas nagrinės A. Anušausko ir „Nemuno aušros“ frakcijos Seimui pateiktas iniciatyvas.
Beje, tik vakar, antradienį, Seimas po pateikimo pritarė „aušriečių” lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išslaptinti prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.
Jeigu parlamentas joms pritartų, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
„Kaip galime aptarti šį projektą, kai jam nėra jokios išvados paruošta? Pagal komiteto procedūrą turi būti išvada. Tik vakar projektas praėjęs pateikimą“, – pastebėjo Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė.
NSGK nariai bendru sutarimu pritarė jos ir kitų parlamentarų siūlymui atidėti buvusiems KGB bendradarbiams skirtų projektų svarstymą.
Jeigu Seimas pritartų A. Anušausko iniciatyvai, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.
Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Kovo pabaigoje Seimui pateikdamas įstatymo pataisas A. Anušauskas sakė, kad prisipažinusių asmenų pateikta informacija jau turi būti prieinama. Parlamentaras pastebėjo, kad iki 2000 m. prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis amžiaus vidurkis siekė 58 metus, o šiuo metu jis turėtų būti gerokai didesnis.
Jo parengtos pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
