2 nuotr.Kovo 1-ąją Lietuvoje kartu su savivaldybių tarybų rinkimais pirmą kartą vyks ir tiesioginiai merų rinkimai. Manoma, kad merų postų sieks apie 500 politikų, o savivaldybių tarybų narių - apie 15 tūkst. jų. Ko iš šių rinkimų tikėtis?
Artėjantys savivaldos rinkimai bus išskirtiniai. Turėsime net trejus rinkimus. Vieni - į 60-ies savivaldybių tarybas, kiti - į 60-ies merų postus. Tačiau neabejotina, kad daugelyje savivaldybių merai iš pirmo karto nebus išrinkti, todėl reikės antro rato. Nes ryškių lyderių daugumoje savivaldybių trūksta. Yra tik viena kita savivaldybė, kur lyderiai yra aiškūs, bet ir jose nebūtinai pasiseks merus išrinkti per pirmąjį ratą, išskyrus nebent Kėdainius, Druskininkus, Šalčininkus, Vilniaus rajoną ir dar 4-5 savivaldybes.
Paprastai savivaldos rinkimuose dominuoja 7-8 partijos, o daugiausiai mandatų gauna konservatoriai bei socialdemokratai. Panašu, kad taip bus ir šįkart. O antrame partijų ešelone turbūt bus Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vilniaus krašte ir vėl daug balsų gali tikėtis Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Tačiau didžiausias klaustukas yra dėl Lietuvos laisvės sąjungos (buvusios Lietuvos liberalų ir centro sąjungos). Ji 2011-aisiais, kai partijoje buvo kilusi krizė, pagal mandatų skaičių sugebėjo aplenkti Lietuvos liberalų sąjūdį. Ar pavyks išlaikyti buvusias pozicijas - klausimas išties labai sudėtingas.
Reikia tikėtis didžiulio rinkėjų aktyvumo - 50 proc. ir daugiau, nes pirmą kartą bus galima tiesiogiai rinkti merus. Tiesa, politikai tai nori suniekinti, sakydami, kad tiesiogiai renkami merai bus mažiau įtakingi, nes kai kuriose tarybose neturės palaikymo. Tai rinkėjų entuziazmą gali šiek tiek atvėsinti, tačiau jis vis tiek bus didesnis nei ankstesniuose savivaldos rinkimuose. Daug kas sako, kad didelis aktyvumas yra nepalankus konservatoriams, kurie turi ištikimą rinkėjų būrį, ateinantį balsuoti bet kada. Aš taip nesakyčiau.
Štai Europos Parlamento rinkimuose, nors aktyvumas viršijo 50 proc., konservatoriai finišavo pirmi, nors išankstinės visuomenės apklausos rodė ką kita. Tiesa, tą nulėmė ir tai, kad kartu vyko prezidento rinkimai. O konservatoriai buvo nuoseklūs dabartinės prezidentės rėmėjai. Todėl tikėtina, kad dalis prezidentės šalininkų apsisprendė balsuoti už konservatorius. Šį kartą tokio veiksnio nebus, nors 2012 metais prieš Seimo rinkimus prezidentė atviru tekstu agitavo balsuoti už tuometinę valdančiąją koaliciją. Jei ji ir vėl užsiims agitacine akcija, konservatoriams gali kiek pridėti balsų.
Dar vienas naujas dalykas - Seimo nariai dalyvaus tik merų rinkimuose, tačiau „nebepuoš“ partijų sąrašų rinkimuose į savivaldybių tarybas. Tokios galimybės jiems apribotos. Tai yra gerai, nes anksčiau, kai į kitus postus būdavo išrenkami vienmandatėse rinkimų apylinkėse išrinkti Seimo nariai, reikėdavo rengti naujus rinkimus. Be to, į savivaldybių tarybas išrinkti Seimo nariai dažniausiai pasilikdavo parlamentaro mandatą, todėl tai buvo rinkėjų apgaudinėjimas. Seimo nariai naudojosi savo žinomumu ir rinkimuose dalyvaudavo tik kaip „vestuvių generolai“, skirti tiktai rinkėjams žvejoti.
Faktai
Vyriausioji rinkimų komisija gruodžio 30-ąją baigė registruoti partijas dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose. Juose galės dalyvauti 23 partijos. Jos ketina teikti 444 kandidatų sąrašus. Įskaitant rinkimų komitetus, savivaldybių rinkimų komisijos gali sulaukti iki 502 kandidatų sąrašų. Prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose sąrašų buvo daugiau - 586. Tikėtina, kad partijų bei rinkimų komitetų sąrašuose bus apie 14-15 tūkst. kandidatų. Taip pat laukiama, kad bus pateikti pareiškiniai dokumentai užregistruoti apie 500 kandidatų į merus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
