1 nuotr.Nors naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo tik liepą, jau dabar yra akivaizdu, kad jį teks gerokai pataisyti, nes šis teisės aktas palieka daug vietos įvairioms interpretacijoms, kuriomis darbdaviai naudojasi. Tiesa, net ir interpretacijų pagalba ne visada išvengiama kodekso pažeidimų. Pavyzdžiui, darbdaviai labai nenori laikytis naujosios nuostatos, kad kvalifikuotas darbas negali būti įvertintas minimalia alga.
Viena iš esminių ir retesnių darbuotojams naudingų naujų nuostatų - už kvalifikuotą darbą negali būti mokama minimali alga. Tiesa, kodeksas labai aptakiai numato, kas yra nekvalifikuotas darbas - tai darbas, „kuriam nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai sugebėjimai“. Tačiau net ir tais atvejais, kai darbas akivaizdžiai yra kvalifikuotas, ne visi darbdaviai laikosi šios Darbo kodekso nuostatos.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo Jono Griciaus, jau gauti du skundai dėl to, kad už kvalifikuotą darbą ir toliau mokama minimali alga. J.Gricius pastebi, kad tai nereiškia, jog pažeidimai tėra tik du. Paprasčiausiai VDI yra ne ta institucija, kuriai reikėtų siųsti tokio pobūdžio skundus. Ginčus dėl algos dydžio sprendžia darbo ginčų komisijos, kurių Lietuvoje yra keliolika. Tiesa, VDI gautus du skundus tirs ir surinktą medžiagą pateiks komisijoms.
„Abu skundai yra anoniminiai, tačiau įmonės, galimai pažeidžiančios Darbo kodeksą, yra įvardintos. Pačios skundo fabulos verčia abejoti, ar kodekso tikrai laikomasi, nes abiem atvejais alga nepadidinta žmonėms, dirbantiems su kompiuterinėmis programomis. Aiškinsimės faktinę situaciją, ar tikrai įmonės nesilaiko kodekso, ir išvadas pateiksime darbo ginčų komisijai: jei neįvyko susitarimas dėl kvalifikuoto darbo ir nėra padidinta alga, reiškia, yra nesutarimas, o nesutarimas yra darbo ginčas. Tiems žmonėms rekomenduosime kreiptis į komisiją. Jei bus visi kvalifikuoto darbo požymiai, komisija darbdavius įpareigos mokėti didesnes algas. Tiesa, dėl kodekso pažeidimo sankcijų nebus, nes jos kodekse nenumatytos. Tai yra spraga“, - pastebėjo J.Gricius.
Jo teigimu, nuostata dėl kvalifikuoto darbo palieka daugybę vietos interpretacijoms, gudravimams. Pavyzdžiui, darbdaviai, nenorėdami, kad būtų pripažinti pažeidėjais, gali kvalifikuotam darbuotojui pradėti mokėti vos euru didesnę nei minimalią algą ir formaliai būtų teisūs. Be to, galima kvalifikuotą darbuotoją įforminti kaip dirbantį ne visą darbo dieną ir tada galima mokėti net mažesnę nei minimalią algą.
„Spekuliacijoms, interpretacijoms, nesąžiningam veikimui yra erdvės. Bet jei darbuotojai bus aktyvesni pilietiškai, jie galės kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pavyzdžiui, darbas su kompiuterinėmis programomis be abejonės yra kvalifikuotas darbas. Šiuo atveju tai yra akivaizdu, tačiau pats nekvalifikuoto darbo apibrėžimas kodekse palieka daug vietos subjektyviam vertinimui. Pavyzdžiui, kai valytojas valo su šluota - tai nekvalifikuotas darbas. Bet juk yra valytojų, kurie dirba su mašinomis, pavyzdžiui, prekybos centruose. Kaip jų darbą įvertinti? Juk įgūdžiai, kvalifikacija valdyti sudėtingą mechanizmą yra reikalinga. Kartais gali būti sudėtinga nustatyti, ar darbas kvalifikuotas“, - konstatavo VDI vadovas.
Pasak jo, žmonės privalo būti aktyvesni ir jungtis į darbo tarybas arba profesines sąjungas, nes nesąžiningiems darbdaviams lengviau susidoroti su vienu darbuotoju nei su keliais - kaip kad šluotą galima sulaužyti po šluotražį, tačiau visą šluotą perlaužti yra labai sunku. Be to, anot J.Griciaus, pavieniui žmonės ir bijo kovoti, nes gali iš viso prarasti darbą, todėl net ir skundus siunčia anoniminius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
