Kodekso pataisomis Seimas kėsinasi į žodžio laisvę

Pasak D.Grybauskaitės, Seime priimtos pataisos prezidentūros oficialiai dar nepasiekė.

„Atrodo, kad mūsų konstitucinė nuostata dėl kritikos galimybių ribojimo jau yra pažeidžiama, ir yra rimtų požymių, kad yra pažeidžiama žodžio laisvė“, - teigė šalies vadovė. Pataisos Seime buvo priimtos gruodžio 8 d., jomis nustatyta, kad už asmens garbės ir orumo įžeidimą bet kokia forma bus galima reikalauti turtinės ar neturtinės kompensacijos teismo būdu. Parlamentarai taip pat išbraukė išimtį, numatančią atleidimą nuo civilinės atsakomybės paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie viešą asmenį, net jei informacijos skleidėjas įrodo, kad tokiais savo sąžiningais veiksmais siekė supažindinti visuomenę su asmens visuomenine ar valstybine veikla ar su pačiu asmeniu.

Pagal naują Seimo priimtą įstatymą, net jei žurnalistas įrodytų, kad veikė sąžiningai, jam tektų bylinėtis teisme, jei viešasis asmuo manytų, jog kandi kritika ar bet kokie informacijos netikslumai žemina jo orumą ir garbę. Seime jau registruotas siūlymas atšaukti dar nespėjusias įsigalioti kodekso nuostatas.

„Pasiūlyta formuluotė apsaugotų visuomenę ir teismų sistemą nuo būtinybės spręsti, kuri tikrovės neatitinkanti informacija pažeidžia viešojo asmens garbę ir orumą, o kuri - ne. Dabar gi Seimas ne tik apsunkina teismų darbą, bet ir įveda cenzūrą, nes, bijodami atsakomybės, žmonės bijos į viešumą kelti abejotino skaidrumo faktus ar prielaidas“, - dėstoma siūlyme.

Pasak pataisų autorių, gruodžio 8 d. Seimo posėdyje buvo priimtas rezonansinis sprendimas, sudarantis sąlygas viešiems asmenims teisiškai persekioti asmenis, skleidžiančius kritiką apie juos, ir taip ribojant Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

S.Skvernelis siūlo pasirinkti abejonių nekeliančias Civilinio kodekso formuluotes

Paskirtasis Premjeras Saulius Skvernelis nemato jokios grėsmės dėl Seimo praėjusią savaitę priimto Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo pažeminimą. Tačiau atsiradus įvairioms interpretacijoms, jo nuomone, reikia pasirinkti tokias formuluotes, kurios nekeltų jokių abejonių.

"Ar tikrai reikalinga tokioje vietoje absoliuti indulgencija, jeigu kažkas paskleidė informaciją pažemindamas žmogų ir dar ta informacija neatitinka tikrovės? Teismai pasisakė, kad klausimų lyg ir nekyla, kokią įstatymo normą taikyti, bet didžiausia bėda, kad atsirado interpretacijų teisininkų bendruomenėje, ir tai yra grėsmė. Dėl to bet kokios interpretacijos turi būti pašalintos ir tokios formuluotės pasirinktos, kad nekiltų abejonių. (...) Reikia labai pasižiūrėti, ar tos interpretacijos, kurios buvo išsakytos, turi pagrindo. Aš turiu savo nuomonę ir tikrai nematau grėsmės. Jeigu yra interpretacijos kitokios, reikia tas formuluotes tiesiog sutvarkyti", - antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje parlamentaras Mantas Adomėnas siūlė Seimui pripažinti savo klaidą ir perbalsuoti dėl, jo nuomone, žodžio laisvę ribojančio Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo pažeminimą.

Parlamentaras yra įregistravęs Civilinio kodekso pataisą, kuria siekiama panaikinti viešų asmenų įžeidimui taikomos išimties apribojimą ir taip sutvirtinti teisinius žodžio laisvės pamatus Lietuvoje.

Jis siūlo grįžti prie anksčiau galiojusios Civilinio kodekso redakcijos, kuri aiškiai įtvirtina civilinės atsakomybės išimtį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, juos paskelbusiam asmeniui įrodžius, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo viešu asmeniu ar jo veikla.

Kaip ELTA jau skelbė, gruodžio 8 d. Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, patikslindamas atlyginimo už patirtą žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo teisinį reglamentavimą. Kodekse įtvirtinta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu).

Iki šiol galiojusiame Civiliniame kodekse buvo nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Priimtomis pataisomis kodekse įtvirtinta, kad šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebus taikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.

Už Civilinio kodekso pataisas balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Žurnalistų sąjunga: Seimo priimtos Civilinio kodekso pataisos turi būti atšauktos

Lietuvos žurnalistų sąjunga oficialiu raštu ir viešai kreipiasi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę vetuoti Seimo gruodžio 8 dieną priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Priėmus šias pataisas Seime teigta, esą buvo siekiama tikslinti atlyginimo už patirtą žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo teisinį reglamentavimą. Kodekse įtvirtinta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu).

Šiuo metu vis dar galiojančiame Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Tačiau po galutinio Seimo apsisprendimo šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebūtų taikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.

"Tokia formuluotė iš esmės keičia demokratinės šalies saviraiškos ir žodžio laisvės principus, kurie labai aiškiai įtvirtina draudimą persekioti asmenis už valdžios kritiką. Akivaizdu, kad priėmus tokius Civilinio kodekso pakeitimus, Seimas ne tik blogina žodžio laisvės ir saviraiškos teisės padėtį Lietuvoje, bet ir blogina šalies tarptautinį įvaizdį kaip demokratinės šalies. Tokie pakeitimai nesprendžia ir nesuteikia papildomų teisių žmonėms, tačiau akivaizdžiai suteikia galimybes piktnaudžiauti teisine ir teismine sistema tiems asmenims, kurie dėl savo kritikuotinos veiklos imtų persekioti savo kritikus. Atkreiptinas dėmesys, kad padaręs pakeitimus Seimas nenumatė jokių papildomų atsakomybės formų piktnaudžiaujantiems savo teisėmis ir neteisėtai persekiojantiems savo kritikus viešiesiems asmenims", - rašoma kreipimesi.

Atsižvelgdami į šias išdėstytas aplinkybes, taip pat į viešai pateiktą informaciją, kad dalis Seimo narių nebuvo tinkamai įsigilinę į pateiktas Civilinio kodekso pataisas, taip pat vertindami Prezidentės poziciją ginant saviraiškos ir žodžio laisvę, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai prašo vetuoti priimtas pataisas ir padėti apginti žodžio laisvę.

Eltos inf.