Kodėl Lietuvos gyventojams patinka G.Paluckas?

Didesnio gyventojų pasitikėjimo per pirmąjį šimto dienų laikotarpį yra sulaukusios tik Sauliaus Skvernelio ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybės. Atitinkamai 50 proc. ir 46 proc.

Nuo metų pradžios pastoviai didėja ir asmeniniai G.Palucko reitingai. Kokios tokio pasitikėjimo priežastys?

Sutikime, jog per 100 dienų nei išasfaltuosi visus regionų žvyrkelius, nei panaikinsi eiles poliklinikose, nei tiek padidinsi pensijas, kad visiems įtiktum. Per šimtą dienų žmogus gali tik įsimylėti, netgi susituokti ir vis dar nepastebėti savo pasijos trūkumų. Tad ir G.Palucko vyriausybės vertinimas yra daugiau ne racionalus, bet jausminis. Taip sakant, patinka-nepatinka. Tad kuo patinka?

Jis - ne I.Šimonytė!

Pirmiausia - dėl akivaizdaus kontrasto. Prisiminkime, kas buvo anksčiau. Ogi Ingrida Šimonytė. Šių politikų asmenybės visiškai skirtingos. Jei vienas reaguoja per šaltai, tai kita reaguotų per karštai. Vienas kritikuojamas tik šypsosi, tarsi tai jo asmeniškai neliečia. Kita kritikuojama elgtųsi taip, tarsi prieš ją asmeniškai susimokė visi valstybės priešai. Priedo - Kremlius, Pekinas, kokia nors buvusi klasiokė ir Zimbabvė.

Iš I.Šimonytės nuolat sklido netikrumas ir dirglumas. Kartais - vos ne isteriškas. Ji pabrėžtinai nekentė „kvailių", „kvailų klausimų" ir to neslėpė. Štai kas blogiausia! Tad po jos įelektrinto vadovavimo bet koks kitas ministrų kabineto vadovas atrodo stebėtinai ramus. Aiman, nieko feisbuke nebara, neaiškina, jog kažkas maudosi š....

Jis - ne Vilija!

Iš kur toks G.Palucko ramumas? Matyt, tai ir charakterio bruožas, tačiau esama ir paveldėjimo. Veikia ir Algirdo Mykolo Brazausko tradicija. Kai šis politikas buvo premjeras, jis išlikdavo ramus, praktiškas, solidus, savimi pasitikintis net ir tada, kai Lietuvoje jokios ramybės nebuvo. Nei politinės, nei socialinės, nei ekonominės. Tačiau daugumai atrodė, kad „ateis A.M.Brazauskas ir visas problemas išspręs". Su juo jautėsi saugiai. Lyg už uolos.

Tokią pačią rimtį demonstravo ir premjeras Gediminas Kirkilas. Irgi A.M.Brazausko mokykla! 2008 m. pasaulinė finansinė krizė jau buvo ant nosies, o premjeras G.Kirkilas tikino, kad krizė Lietuvos beveik nepalies. Kad krizė „politikų galvose". Kita vertus, ar matėte kada nors nemandagų, savitvardą praradusį buvusį Seimo pirmininką Česlovą Juršėną ar ką tik mirusį žurnalistą Algimantą Čekuolį? Irgi senoji partinė mokykla! Tikras lyderis turi būti profesionalus, demonstruoti rimtį ir neskleisti tarp darbo žmonių panikos bei susierzinimo.

Tad visas šias savybes perėmė ir G.Paluckas. Tikrai geriau nei aimanuojanti, aikčiojanti Vilija. Keista, kad šį nemarų pasitikinčios, neisterikuojančios šypsenos paveldą, kurio nesugebėjo perimti saviškė Vilija, puikiai perėmė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Matyt, politinėje gamtoje taip pat pasitaiko anomalijų.

Jis - Lietuvos ūkvedys!

Kita vertus, premjeras, palyginus su Seimo pirmininku ir prezidentu, ir privalo būti ramiausias. Jei savanoriškai sutiko būti labiausiai talžoma kriaušė. Visuomenė nelabai supranta, ką veikia Seimo pirmininkas. Visuomenė nesupranta, todėl pervertina Lietuvos prezidento galias. Tačiau visuomenė puikiai žino, ką veikia premjeras. Jis yra Lietuvos vyriausiasis ūkvedys ir labiausiai kritikuojamas, puolamas personažas.

Niekas nesako „kur žiūri Seimo pirmininkas?". Retas sako „kur žiūri prezidentas?" Ir taip žino, kad Gitanas Nausėda žiūri į savo žmoną ir į S.Daukanto aikštę. Tačiau visi šauks, atsitikus bėdai, „kur žiūri, kur žiūrėjo G.Paluckas?!" Ir nesvarbu, kas tai būtų. Ar Šešupė patvintų, ar Donaldas Trampas krapus muitais apdėtų, ar brakonierius lydeką pagautų.

Jis - mandagus gudrutis!

Dar viena savybė - G.Paluckas nesibaimina protestų dėl planuojamų mokestinių permainų. Sako - „manęs tai niekaip netrikdo". Sako, jog „piketai ir mitingai yra normali demokratinė raiškos forma". Sako, jog „bus išklausyti visi". Supranta, jog visuomenės įtampa tik tada tampa pavojinga, kai jai trukdoma „nuleisti garą".

Iš vienos pusės - tai pagarba žmogui, kurio nuomonė nebūtinai sutampa su tavo. Kita vertus, nebūtina grasinti sankcijomis, areštais, teismais, policija, jei su žmonėmis galima susitarti taikingai. Na, kiek žmogus gali piktai šūkauti gatvėje nevalgęs, negėręs, nemiegojęs? Negi savaitę? Pašūkaus pusdienį, prisimins, jog dar kelionė į namus laukia - ir išsikvėps.

O jeigu su žmonėmis bus mandagiai kalbamasi, atseit „tariamasi", diskutuojama, jie pasijus suprasti, pagerbti, piktumas atlėgs ir išsiskirstys. Juk lygiai taip pat buvo „apžaisti" ir streikuojantys pedagogai, kadaise užėmę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastatą. Pakalbėjo su jais mandagiai laikinasis ministras Rokas Masiulis - ir žmonės išsiskirstė. O dabar pakalbės mandagiai premjeras G.Paluckas.

Jis nežaidė golfo!

G.Paluckas nedalyvavo iš Lietuvos išlydint keturis žuvusius JAV karius. Dėl pagarbos regionų žmonėms - potencialiems socialdemokratų rinkėjams pasirinko verčiau susitikti su Biržų gyventojais. Dalyvavo Šiaurės Lietuvos verslo forume. Toks pasirinkimas nenustebino. JAV karius ir taip išlydėjo ir prezidentas, ir Seimo pirmininkas, ir krašto apsaugos ministrė. Tačiau kažkodėl neteko girdėti, jog pirmieji mūsų šalies asmenys dalyvautų darbo metu žuvusių Lietuvos policininkų, ugniagesių ar skęstančiųjų gelbėtojų laidotuvėse.

Kita vertus, D.Trampas vietoje amerikiečių karių laidojimo ceremonijos pasirinko golfą. O jei golfą tą dieną būtų žaidę mūsiškiai? Aišku, jeigu moka. Viena aišku, kad dėl tokio akibrokšto, amerikiečių pažeminimo būtume nuskambėję plačiai.

Paluckas Paleckių negaudys

G.Paluckas nepritaria siūlymams griežtinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Sako, jog neadekvatu kiekviename matyti šnipą. Ir tikrai. Kai trūksta darbo jėgos, ir užsimaskavęs šnipas gali mums praversti. Jei įsidarbins ekskavatorininku. Daugiau naudos bus Lietuvai, jei čia griovius kas. Ir visai mažai naudos priešams, nes jokių slaptų informacijų neiškas.

G.Paluckas mato, jog reikalas vis vien beviltiškas. Lietuviams ir taip sunku, jei nemato paso, atskirti baltarusį ir ukrainietį nuo ruso. Nes visi trys kalba rusiškai, o savo „movos" paprastai nemoka. Jei neatskiri baltarusio nuo ruso, tai kaip atliksi dar sudėtingesnį veiksmą - atskirsi, kuris šnipas, o kuris - ne. Įtarsi šnipinėjant, o paaiškės, kad tai ne šnipas, o tavo brolis ukrainietis.

Viena aišku, jog G.Paluckas vengs perteklinių konfliktų su „Nemuno Aušra", neeskaluos Remigijaus Žemaitaičio „antisemitizmo" ir nervins koalicijos partnerius bei opoziciją savo ramia laikysena ir šypsena.