Kodėl referendumai negalioja?

Vakar sukako 11 metų, kai į paskutinį 2000-2004 metų kadencijos Seimo posėdį susirinkę parlamentarai nė neskaitę pirmieji Europoje ratifikavo ES Konstituciją. Piliečių nuomonė nebuvo svarbi, esą balsuojant referendume dėl paties stojimo į Europos Sąjungą viskam (!) jau buvo pritarta (beje, mūsų parlamentarų ratifikuoto pirmojo ES Konstitucijos varianto kitos šalys taip ir nepatvirtino). Tai, ko gero, buvo referendumų idėjos atsisakymo pradžia.

O kur demokratija? Kad valstybės institucijos nepasirodytų abejingos piliečių nuomonei, vietoj referendumų už visuomenės pinigus imta užsakinėti visuomenės apklausas. Jos esą objektyviai įvertina ir ministerijų darbą, ir euro įvedimo naudą (viena pristatyta vakar, jos rezultatus pateikiame žemiau), ir kt. Kodėl valdžiai taip lengvai pavyko pavogti referendumus? „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Egidijumi BIČKAUSKU.

- Ar tikite visuomenės apklausų duomenimis?

- Sakyčiau, labiau tikiu, negu ne. Tiksliau, nemanau, kad apklausas kas nors falsifikuoja, bet pateiktomis išvadomis tikiu ne visada, stengiuosi susirinkti pirminius duomenis ir išvadas pasidaryti pats. Norint įvertinti, reikia gerai žinoti klausimo formuluotę, kontekstą, kitus klausimus. Nes klausimą visada galima suformuluoti taip, kad gautum reikiamą atsakymą.

- Mūsų Konstitucija sako, kad valstybei svarbiais klausimais reikia atsiklausti Tautos. Nei dėl euro, nei dėl SGD terminalo, nei dėl kariuomenės, nei dėl pabėgėlių valdžia nė nemanė atsiklausti. Ar tai nėra reikšmingi klausimai, ar piliečiai laikomi tuščia vieta ir jiems turi pakakti mistinių visuomenės nuomonės tyrimų?

- Manau, kad greičiau mus laiko tuščia vieta, nes kas gali būti svarbu Tautai pagal Konstituciją, sprendžia vos keletas žmonių. Pavyzdžiui, migrantų klausimu nebuvo atsiklausta net Parlamento, kurį rinko Lietuvos piliečiai. Dėl euro, sakyčiau, klausimą Tautai nebūtų sunku suformuluoti. O dėl pabėgėlių reikėtų labai gerai apgalvoti, kaip sužinoti tikrąją gyventojų nuomonę: jeigu klaustų, ar sutinka su skaičiumi 1005, manau, Lietuva nesugriūtų. Bet visiškai aišku, kad tai nėra baigtinis skaičius, kad kvotos nustatytos pažeidžiant valstybių suverenitetą. O jeigu tautiečiui tiesiai šviesiai pateiksi klausimą, ar tu priimsi pabėgėlį į savo namus, tai daugelis ir atsakys tiesiai - nepriimsiu, neturiu kur, ir dar ne tiek suglobalėjau, kad bet ką į savo namus priimčiau.

- Šveicarija pernai surengė referendumą dėl imigracijos ribojimo, jos valdžia atsiklausia piliečių netgi ar pirkti naikintuvus. Mūsų valdžia bijo, nes referendumas dėl Visagino atominės elektrinės parodė, kad Tauta nepaklūsta propagandai?

- Mums toli iki Šveicarijos, ten kitos tradicijos. O Lietuvoje bent jau konsultacinių referendumų turėtų būti, ir pakankamai daug. Nuslūgtų daugybė įtampų, kurios susiformuoja nežinant tikrosios nuomonės. Galų gale ne visada teisūs tie, kurie turi valdžią. Matome, kas išėjo iš SGD terminalo: manau, visi sutinka, kad jo reikėjo, bet ar tokio, už kurį dabar visą gyvenimą mokėsime neaišku kokiai ofšorinei kompanijai ir dar pirksim brangias dujas. Viskas dangstoma konfidencialumo skraistėmis, o visuomenei kartojama ta pati mantra: „Tai mūsų saugumo garantas.“ Viskas yra saugumo garantas. Jeigu žmonės gyvens Lietuvoje blogai, tai jokie saugumo garantai ir jokios armijos nepadės, kai patys žmonės negins savo valstybės.

Tarptautinė kompanija „OMD Lietuva“ pateikė daugiau kaip 2 tūkstančių šalies interneto vartotojų nuomonių tyrimą apie gyvenimą Lietuvoje. Vaizdelis gerokai skiriasi nuo iki šiol skelbtų optimizmu trykštančių valdžios institucijų užsakymu atliktų tyrimų. Pasirodo, euras nekelia gyventojams didelio džiaugsmo, emigracijos srautai visai nesisuka atgal, o pabėgėlių dauguma šalies gyventojų visai nelaukia.

Šių metų vasarį, vos įvedus eurą, Lietuvos bankas džiūgavo, kad jo užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų, pritariančių bendrai ES valiutai, pagausėjo iki 68 proc., o skeptiškai nusiteikusių beliko 26 proc. Praėjusių metų pradžioje gyventojų nuomonė buvo kardinaliai priešinga. Bet vien Finansų ministerija euro reklaminiam šlovinimui išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.

Prieš mėnesį Užsienio reikalų ministerija mostelėjo tyrimu, kurį jos užsakymu atliko Mykolo Romerio universiteto mokslininkai: pabėgėlių priėmimui pritaria 51 proc. Lietuvos gyventojų. Bet dar birželį 5 tūkst. vieno interneto portalo lankytojų apklausa atskleidė, kad tik apie 20 proc. sutinka su 250 migrantų skaičiumi, o 53 proc. manė, kad pabėgėlių srautas Lietuvą paveiktų neigiamai arba labai neigiamai.

Nejaugi valdžios samdomi tyrėjai kažkur Lietuvoje slepia laimės ir tolerancijos oazę? O gal tai tiesiog manipuliacijos skaičiais?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“