1 nuotr.„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėja. Kodėl taip yra? Juk valdžia nuolat akcentuoja, kad BVP ir kitokie rodikliai auga, tad ar neturėtų žmonės gyventi vis geriau?
Suprastėjus gyventojų požiūriui į šalies ekonomikos padėtį, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad neigiamas trumpojo laikotarpio tendencijas galėjo nulemti žiemos laikotarpio specifika. Žvelgdamas į metinius piliečių nuomonės pokyčius ekspertas įtaria struktūrines problemas.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasarį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, jog ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 2016 m. gruodį taip maniusiųjų buvo 32 proc. Prieš metus, 2016 metų vasarį, manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo, buvo 37 proc.
Prof. B.Gruževskis įvardijo kelias tokių rezultatų priežastis. Pasak jo, iš gruodžio mėnesio rezultatų dar matyti darbo užmokesčio kilimo, ekonomikos augimo įtaka, savo ruožtu pasibaigus metams gyventojų nuotaikos keičiasi.
„Vasario tyrimas jau atspindi sausio pabaigos - gruodžio pošventinio laikotarpio nuostatas. Dažnai daugelyje Europos šalių pastarasis laikotarpis mažiau aktyvus ekonomiškai, esama „pošventinio sindromo“ ir sezoninių svyravimų: mažesnis aktyvumas statybos, turizmo, pramogų sektoriuose. Sausį pradeda didėti nedarbas. Gruodžio mėnesį pasibaigus įvairioms premijoms, sausis ir vasaris neturi finansinio patrauklumo“, - sakė B.Gruževskis.
Vertindamas metinį gyventojų nuomonės pokytį prof. B.Gruževskis daro prielaidą, kad augant šalies ūkio rodikliams ekonomine gerove gali pasinaudoti vis mažesnė gyventojų dalis ir nepatenkintųjų skaičius tik augs.
„Vis didesnė dalis žmonių negali pasinaudoti teigiamais ekonomikos pokyčiais. Dar nesugebame naujoje, technologijomis grįstoje ekonomikoje surasti naują perskirstymo formą. Tarkime, aš, kaip verslininkas, didinu našumą, mažinu užimtumą, o žmonės, kurie neliks gamyboje, tols nuo vidurkių“, - sakė ekspertas ir pridūrė, kad ypač pažeidžiami yra žemesnį išsilavinimą turintys, vyresnio amžiaus žmonės.
Pasak B.Gruževskio, reikia atlikti sistemingą visuomenės susisluoksniavimo stebėseną, vertinti, ar nedidėja žmonių galimybių pasinaudoti teigiamais ekonomikos pokyčiais skirtumai. Dėl tokios atskirties esą pralaimėtų atskiri verslo sektoriai, išliktų emigracijos tendencija.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
