Kokios perrinkimo siekiančių EP narių vertybės?

Perrinkimo nesieks tik du

Tyrimo, kurį atliko instituto tyrėjas Šarūnas Legatas, pagrindinis tikslas - informuoti Lietuvos visuomenę apie perrinkimo siekiančių politikų nuostatas minėtais klausimais. Iš viso tokių yra devyni: socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, Regionų partijos atstovas Stasys Jakeliūnas, „valstietis" Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis, liberalas Petras Auštrevičius ir konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius bei Liudas Mažylis. Perrinkimo nebesiekti nusprendė tik Aušra Maldeikienė ir Viktoras Uspaskichas.

Dabartiniai europarlamentarai per pastarąją kadenciją turėjo ne vieną progą plenariniuose posėdžiuose išreikšti savo nuostatas vertybiniais klausimais.

Labai liberalu

LGBT klausimai besibaigiančioje EP kadencijoje svarstyti keletą kartų. Nebuvo apsieita ir be dviprasmiškų pasiūlymų. Pavyzdžiui, 2019 m. svarstyta į vieną rezoliuciją įtraukti nuostatą, kuria smerkiama „tendencija pašalinti ir uždrausti su LGBT asmenimis susijusį turinį socialiniuose tinkluose".

Gana paradoksaliai tokį siūlymą palaikė ir progresyvistinių, ir konservatyvių nuostatų besilaikantys politikai - pirmieji, gindami savo teisę skleisti LGBT bendruomenės nuostatas visuomenėje, antrieji - norėdami užsitikrinti teisę jas viešai kritikuoti. Atitinkamai balsavo ir lietuvių europarlamentarai - visi „už" (net ir konservatyvusis V.Tomaševskis), išskyrus susilaikiusią V.Blinkevičiūtę ir nedalyvavusią R.Juknevičienę.

2020 m. EP nariai balsavo dėl reikalavimo siekti moters padėties visuomenėje gerinimo, be kita ko, sukuriant geresnes sąlygas šeimos planavimui, pripažįstant lytinės tapatybės teoriją ir užtikrinant LGBT organizacijų finansavimą. Už tokį pasiūlymą balsavo visi Lietuvos atstovai, išskyrus V.Tomaševskį, kuris balsavo prieš.

Svarstant tą pačią rezoliuciją, grupė progresyvių ir liberalių frakcijų atstovų pateikė pasiūlymą įtraukti į teisės aktą nuostatą dėl švietimo sistemos kūrimo, kuri būtų pagrįsta „seksualine orientacija ir lytine tapatybe, lyties raiška, lyčių normomis". Iš mūsiškių už šią nuostatą balsavo V.Blinkevičiūtė, J.Olekas, P.Auštrevičius, A.Kubilius, B.Ropė. Prieš balsavo V.Tomaševskis, o L.Mažylis ir R.Juknevičienė susilaikė.

Norėjo įpareigoti Lietuvą

LGBT asmenų europines teises į šeimą mėginta plėsti 2023 m. gruodžio 14 d. rezoliucija, kuria siekta įpareigoti vienalyčių santuokų nepripažįstančias ES šalis (tokias, kaip Lietuva) pripažinti tokių porų tėvų teises, jei santuoka sudaryta kitoje ES šalyje, kurioje tokios santuokos legalios.

Lietuvoje, kaip žinoma, nėra įteisinta nei vienalyčių porų partnerystė, nei santuoka (nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu), todėl tėvų teisės tokioms poroms nėra pripažįstamos. Už tai, kad šios teisės joms būtų pripažintos balsavo P.Auštrevičius, V.Blinkevičiūtė, J.Olekas, A.Kubilius, prieš - V.Tomaševskis, susilaikė R.Juknevičienė, L.Mažylis, B.Ropė.

Labiausiai išvertęs kailį

„Išanalizavus, kaip perrinkimo siekiantys Lietuvos europarlamentarai balsavo įvairiais vertybiniais klausimais, žinoma, būtina apžvelgti ir jų deklaruojamas vertybes viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, buvęs konservatorių pirmininkas A.Kubilius, kadaise sakęs, kad „konservatoriai tikrai nepritars siūlymui įteisinti homoseksualų partnerystę" (2011 m.), dabar, akivaizdu, laikosi kitokios pozicijos.

Tą pagrindžia ne tik jau apžvelgti jo balsai EP, bet ir Manobalsas.lt anketoje nurodyti atsakymai: su teiginiu „Bet kurioje valstybėje narėje sudarytos tos pačios lyties santuokos turi būti pripažintos visoje Europos Sąjungoje" jis nurodė, kad „greičiau sutinka".

Kita vertus, A.Kubilius nurodė, jog visiškai nesutinka su nuostata, kad „ES turėtų rekomenduoti valstybėms narėms į pasus įtraukti trečiąją lyties kategoriją" ir, tuo pat metu, visiškai sutinka, kad „ES turi pripažinti savo krikščioniškąją tapatybę". Taigi, nors dauguma svarbiausių vertybinių klausimų paskutinėje EP kadencijoje A.Kubilius balsavo liberaliai, rinkimų kampanijoje jis save pristato kaip sąlygiškai konservatyvų politiką", - teigiama Laisvos visuomenės instituto tyrimo išvadose.

Panašią poziciją, anot tyrimo, užima ir A.Kubiliaus kolegos R.Juknevičienė bei L.Mažylis: progresyviai balsuoja EP, deklaruoja nepritarimą trečiajai lyties kategorijai pasuose ir visiškai sutinka su krikščioniškosios ES tapatybės pripažinimu. Tiesa, L.Mažylis apklausoje nurodė nepalaikantis idėjos visoje ES pripažinti bet kurioje iš jos valstybių sudarytas vienalytes santuokas. Kita vertus, L.Mažylis išsakė pritarimą ES direktyvai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme, kai tuo metu R.Juknevičienė ir A.Kubilius vienareikšmiško vertinimo nepateikė.

Bent jau nuoseklūs

„Lietuvos socialdemokratai, beveik be išimties progresyviai balsuojantys EP, beveik be išimčių atitinkamas vertybines nuostatas deklaruoja ir artėjančių rinkimų kontekste. Pavyzdžiui, V.Blinkevičiūtė teigia sutinkanti, kad bet kurioje ES valstybėje sudaryta vienalytė santuoka privalo būti pripažinta visoje ES, ir nesutinkanti, kad krikščioniškoji tapatybė yra ES pamatas, bei pritarianti ES direktyvai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme. Tiesa, ji nurodė nepritarianti trečiosios lyties kategorijos įtraukimui į ES pasus.

Nuosekliai progresyvistines vertybes deklaruoja ir atitinkamai balsuojantis liberalas P.Auštrevičius: pritaria vienalyčių santuokų pripažinimui visoje ES, sutinka, kad reiktų įtraukti trečiosios lyties kategoriją į ES pasus (tiesa, priduria, kad šis klausimas turėtų būti paliktas valstybių narių kompetencijai), palaiko lyčių kvotas įmonių valdymo organuose įtvirtinančią ES direktyvą. Tiesa, jis nurodo sutinkantis su teiginiu, kad ES turi pripažinti savo krikščioniškąją tapatybę", - teigiama instituto išvadose.

Staigmenų nesitikima

Instituto analizuotais vertybiniais klausimais labiausiai konservatyvią poziciją tarp perrinkimo siekiančių Lietuvos europarlamentarų užima V.Tomaševskis, kai kuriais klausimais konservatyviu galima laikyti ir B.Ropę.

„Tiesa, būtina nepamiršti, jog LVŽS sąrašą į EP šiuose rinkimuose veda tikrai konservatyvus politikas Aurelijus Veryga, o B.Ropė yra antroje vietoje. Todėl artėjančioje EP kadencijoje turbūt galima būtų prognozuoti, jog „valstiečiai" užims konservatyvesnę poziciją.

Panaši situacija ir su konservatorių rinkimų sąrašu: pirmą ir antrą vietą jame užima politikai progresyvistai A.Kubilius ir R.Juknevičienė, o trečioje vietoje - konservatyvusis Seimo narys Paulius Saudargas, kuris, panašu, turi didesnius šansus tapti naujuoju EP nariu, negu ketvirtoje sąrašo pozicijoje esantis ir perrinkimo siekiantis L.Mažylis.

Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai - bent jau EP politiniame kontekste yra nuosekliai progresyvistinės politinės jėgos, kurios vargu ar gali pateikti kokių nors staigmenų. Didesnių staigmenų galima tikėtis nebent tik birželio 9 d. rinkimų rezultatuose", - reziumuoja Š.Legatas.