Europoje tik vykstant diskusijoms dėl karių siuntimo į Ukrainą, Lietuvos Seimas imasi iniciatyvos. Kol kas leidžiama siųsti karius ne kariauti, o tik mokyti, tačiau Ukrainos teritorijoje.
Seimo narys Mindaugas Puidokas siūlė tai pakeisti - tegul kariai moko ES ir NATO teritorijoje, bet Seimas tokį klausimą tiesiog išbraukė iš darbotvarkės konservatorių prašymu. Pasirodo, tokius siūlymus gali teikti tik prezidentas.
Pernai gruodį Seimas pritarė Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą mokymų tikslais. Numatyta, kad Lietuva iki kitų metų pabaigos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais į Ukrainos teritoriją gali išsiųsti iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Šis sprendimas jau anksčiau sukėlė diskusijų visuomenėje.
Seimo narys M.Puidokas pasiūlė pakeisti priimtą nuostatą ir karius siųsti ne į Ukrainos teritoriją.
M.Puidokas pastebi, kad naujausiame Seimo nutarime dėl karių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais nėra paminėtas nė vienas tarptautinis aktas ar karinio bendradarbiavimo susitarimas tarp KAM ir kitos valstybės organizacijų.
Diskutuoti nepanoro
Seimo teisės departamentas sukritikavo tokį siūlymą ir pastebėjo, kad vienintelis subjektas, turintis teisę teikti siūlymus šiam Seimo nutarimui yra Respublikos Prezidentas. Tad Seimo salėje šiam klausimui vietos neatsirado. Nors iš pradžių plenarinio posėdžio darbotvarkėje jis buvo, bet Seimo narys Jurgis Razma konservatorių frakcijos vardu paprašė klausimą išbraukti.
„Nors ir gerbiame opozicijos šventą teisę įdėti į savo darbotvarkę ką nori, vis dėl to ten neturėtų būti projektų, jeigu jie neatitinka įstatymų. Toks yra M.Puidoko teikimas dėl mūsų karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Teisės departamentas aiškiai pasakė, kad tokį projektą gali teikti tik prezidentas. Be to, šio projekto nėra sesijos darbų programoje. Bet kuriuo atveju, turėtų būti balsuojama, ar pildyti darbų programą", - sakė J.Razma.
Tokiam jo siūlymui pritarė 95 Seimo nariai, 4 buvo prieš, dar 10 - susilaikė.
Reaguodamas į tokią Seimo valią, M.Puidokas sakė, kad šis klausimas susijęs su šalies saugumu: „Klausimas ponui J.Razmai ir valdantiesiems - kodėl jūs taip bijote tokių esminių klausimų mūsų valstybėje? Kodėl jūs ribojate opozicijos teisę iškelti šį svarbų klausimą Lietuvai? Lietuvai siunčiant karius instruktorius į Ukrainos teritoriją, kai vyksta karas, kyla grėsmė būti įtrauktai į tarptautinį konfliktą ir prarasti galimybę turėti NATO 5 straipsnio kolektyvinės gynybos skydą. Ar mes tikrai Seime neturime apie tai diskutuoti? Tai yra esminiai dalykai Lietuvos ir Lietuvos žmonių saugumui. Manau, kad privalu iškelti diskusiją, išgirsti argumentus. Tai bus jūsų atsakomybė, kad Lietuvos mamų vaikai žus tenai."
Posėdžiui vadovavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar kartą pakartojo, kad teikti Seimui tokį projektą gali tik Lietuvos Respublikos Prezidentas: „Ar Jūs esate Lietuvos Respublikos Prezidentas?"
Ukrainą pavers Afganistanu
Posėdžio pabaigoje kalbėjęs M.Puidokas sakė, kad konservatoriai ir kiti dabartiniai valdantieji Ukrainą siekia paversti naujuoju Afganistanu: „Taip sakau ne aš, apie tai rašo aukšta JAV CŽV pareigūnė, nacionalinio saugumo ekspertė Rebeka Kofler. Bet liūdniausia, kad Seime gudriai manipuliuojant jau yra aiškiai ribojamos opozicijos teisės. Ir bijoma net diskusijos esminiu Lietuvos saugumo klausimu. Visos šalys diskutuoja dėl to ir kol kas nė viena nėra priėmusi oficialaus sprendimu siųsti karius ar karius instruktorius į Ukrainos teritoriją. Lietuva, kaip ir diplomatinio karo su Kinija atveju, tokia yra vienintelė Europoje ir pasaulyje. Net ir Prancūzija pasakė, kad kol kas tęsia diskusijas. O mūsų Seimo valdantieji neleido man net pateikti nutarimo pataisos - tiesiog paniška baimė diskutuoti ir išgirsti kitokią nuomonę", - sakė M.Puidokas.
Jis įsitikinęs, kad Seimo veiksmai gali įtraukti Lietuvą į karą: „Taip, nesu prezidentas, bet kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti nutarimus. Mano atveju tai buvo pataisa nutarimui, kuris gali nulemti Lietuvos įsitraukimą į karą Ukrainoje. Taip ir bus, jeigu Seimo nutarimas liks galioti, o kariai instruktoriai bus išsiųsti į Ukrainą, kurioje vyksta šis tragiškas karas. Tokį pasiryžimą aiškiai įvardija konservatorių lyderiai: premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Bet mes nepasiduosime. Šiandien pat registruoju rezoliuciją ir kreipiuosi su kitais kolegomis Seimo nariais į prezidentą Gitaną Nausėdą.
Prašau ir dabar viešai prezidento teikti nutarimo pataisą, kuri įpareigotų Seimą išnagrinėti visas grėsmes ir tada priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių instruktorių siuntimo į Ukrainą. Aš tam kategoriškai nepritariu. NATO aiškiai pasakė, kad savo karių nesiųs, bet atskiros šalys tokius sprendimus gali priimti savo rizika. Tokiu atveju mums negaliotų NATO penktasis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos."