Konservatorių lyderiams - priekaištai dėl agresyvios karo retorikos

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvos narystės NATO 20-metį.

„Mūsų valdantieji, užuot kalbėję visuomenei apie NATO teikiamą saugumą, pasirinko taktiką gąsdinti visuomenę. Tėvynės sąjunga savo rinkimų strategiją pasirinko grįsti gąsdinimais karu.

Vakar viename iš televizijos kanalų buvo pristatyta tokia kaip apklausa, kaip tyrimas, kaip vertinimas, kuriame buvo apžvelgta, kaip mūsų valstybė atrodo pagal paiešką internetiniuose portaluose. Buvo konstatuota, kad mes dabar atrodome jau ženkliai blogiau negu Latvija ir Estija. Kodėl? Todėl, kad save matome ir pristatome kaip šalį, kurią tuoj pat užpuls", - iš Seimo tribūnos ketvirtadienį pareiškė „valstietis" Aurelijus Veryga.

Anot jo, dėl agresyvios karto retorikos mūsų jau vengia užsienio investuotojai, „tai yra pripažinę ir ministerijų atstovai, ir asocijuotos verslo struktūros".

„Blogėja biudžeto surinkimas, žmonės stabdo pinigų leidimą, pranešama apie masinius darbuotojų atleidimus. Kas vyksta, kai visa tai vyksta? Premjerė nei iš šio, nei iš to staiga visuomenei sukelia dar daugiau abejonių ir pradeda kalbėti apie tai, kad neva lenkai negalės ateiti mūsų ginti, prisidėti prie gynybos, nes jiems trukdo kažkokie teisiniai apribojimai. Užsienio reikalų ministras viešai pradeda abejoti NATO 5 straipsniu. Tai šitaip veikdami mes save pribaigsime be priešo. Tas priešas, kuris yra mūsų Rytuose, aš manau, kad tikrai pasidžiaugtų mūsų tokiais pasiekimais.

Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet krašto apsaugos ministras pasitraukė iš pareigų, paskleidęs abejonių dėl Krašto apsaugos ministerijai ir gynybai skirtų pinigų naudojimo skaidrumo, kuomet valdantieji per visokias komisijas organizuoja vos ne pučą, apkaltindami ne tik Prezidentą, bet ir daugybę už mūsų valstybės saugumą atsakingų institucijų, rodo, kad mes nedarome absoliučiai jokių išvadų. Mes, tai turiu galvoje bendrąja prasme, ir pirmiausia - valdančiuosius. Kodėl to reikia? Matant, kas vyksta švietime, sveikatos priežiūroje, socialinėje srityje, kuomet vis daugiau ir daugiau žmonių Lietuvoje negali nusipirkti sau maisto, toks veikimas yra tobula priemonė sėti paniką ir versti žmones galvoti, kad nesvarbu, kas vyksta šalyje, svarbiausia, kad nebūtų karo", - kalbėjo A.Veryga.

Jam antrino ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas, per Vyriausybės valandą uždavęs atitinkamą klausimą premjerei Ingridai Šimonytei.

„Agresyvi karo retorika, kurią jūsų partija pasirinko kaip rinkimų strategiją, jau atneša liūdnų vaisių. Vos ne tuos pačius žodžius, kokius vartoja jūsų partijos lyderiai ir jūs pati, pradėjo vartoti A.Lukašenka, tiesa, kalbėdamas apie grėsmę, kurią Baltarusijai neva kelia Lietuva. Jau net ekspertai pastebi, kad Lietuvos įvaizdis pasaulyje, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, yra prastesnis, verslas vengia investuoti, o baimės skatinimas mūsų valstybėje labiausiai yra naudingas V.Putinui ir A.Lukašenkai. Todėl šiandien šioje salėje, kai yra minimas Lietuvos narytės NATO 20-metis, norisi jūsų paklausti, kaip jūs jaučiatės, kai jus pradeda kopijuoti tokie žmonės, o jūs patys darote jiems paslaugą, sėdami baimę Lietuvoje? Ir kiek ilgai dar ruošiatės gąsdinti ir kelti įtampą Lietuvos gyventojams dėl savo tokių siaurų politinių ambicijų?" - teiravosi A.Gedvilas.

I.Šimonytė pareiškė, kad tai ne klausimas, bet politinis pareiškimas.

„Jūs turbūt pasakytumėte pratęsdamas savo mintis, kad tas pačias baimes, kaip konservatorių interesams tarnaudami, skelbia kitų valstybių kariuomenių vadai, krašto apsaugos ministrai. O kodėl jūs išeinate, kai aš atsakinėju jums į klausimą? Aš suprantu, kad jums nereikia atsakymo į klausimą, tai aš čia ir pabaigsiu. Aš laikau tai pareiškimu ir nematu reikalo komentuoti ekspertus, kurių jūs neįvardinote", - kalbėjo premjerė, reaguodama į tai, kad A.Gedvilas atsistojo iš savo vietos Seimo plenarinių posėdžių salėje.