1 nuotr.Neįtikėtina, tačiau Vyriausybė valstybės vardu šiemet vien per pirmus tris mėnesius sugebėjo pasiskolinti 570 mln. eurų daugiau nei atiduoti, o per metus valstybės skolą planuojama padidinti net 4,8 mlrd. eurų. Nuo kadencijos pradžios ši Vyriausybė skolą sugebėjo padidinti daugiau nei 3 mlrd. eurų. Tiesa, nuo 2008-2012 m. valdžiusios Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto, kuris įėjo į Lietuvos istoriją kaip sugebęs sukaupti didžiausią skolą valstybei, dar gerokai atsilieka: pastarasis per 4 viešpatavimo metus skolą padidino nuo 15 iki maždaug 43 mlrd. litų (eurais tai būtų nuo maždaug 4,34 mlrd. iki 12,3 mlrd.).
Per pirmus tris šių metų mėnesius Vyriausybė jau pasiskolino 730 mln. eurų, o senų skolų grąžino už 160 mln. eurų. Tokie skandalingi skaičiai paskatino pasidomėti, kiek dar ketinama skolintis ir ar dabartinis ministrų kabinetas yra išskirtinis skolos auginimo aspektu.
Kaip skelbia Finansų ministerija, Vyriausybė 2023 metais planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Didžioji dalis skolintų pinigų bus skirta „pravalgymui" - šių metų valstybės biudžeto deficitui finansuoti. Tačiau kadangi dalis skolintų lėšų bus skirta skolų grąžinimui, nustatytas 2023 m. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 4,8 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2023 m. pabaigoje sudarys apie 30,2 mlrd. eurų arba 43 proc. prognozuojamo BVP. Tiesa, neskelbiama, kiek iš jų sudarys centrinės valdžios (be savivaldybių) skola, o būtent šiuo aspektu iškalbingiausia lyginti įvairių vyriausybių „pasiekimus".
Vargu ar kas nors artimiausiu metu pralenks 2008-2012 m. A.Kubiliaus Vyriausybę, kuri valstybės skolą sugebėjo padidinti kone tris kartus - nuo 4,34 mlrd. iki 12,3 mlrd. eurų. Ir tai nežiūrint to, kad tuometinis ministrų kabinetas drastiškai nurėžė pensijas, kitas socialines išmokas, viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Jį pakeitusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nuo pirmtakės gerokai atsiliko - nuo 12,3 mlrd. eurų centrinės valdžios (be savivaldybių) įsiskolinimus paaugino daugiau nei dviem milijardais eurų. Tačiau į istoriją ji įėjo kaip Vyriausybė, vienerius metus netgi sugebėjusi atiduoti daugiau nei pasiskolinti - 2016 m. pasiskolino 1,514 mlrd. eurų, grąžino 1,885 mlrd. eurų.
Į valdžią atėjęs Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas rado 14,63 mlrd. eurų skolą, o padidino ją iki 22,6 mlrd. eurų: labiausiai prie to prisidėjo 2020-ieji, kai dėl priemonių prieš COVID-19 biudžeto deficitas siekė kone 5 mlrd. eurų. Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas vien kiek daugiau nei per pusę kadencijos ją, remiantis Valstybės duomenų agentūra, jau spėjo paauginti iki 25,7 mlrd. eurų.
Komentuoja 2012-2016 m. kadencijos Vyriausybės vadovas, ekonomistas Algirdas BUTKEVIČIUS:
„Tendencijos rodo, kad skola artimiausiu metu didės, bet blogiausia, kad labiau didės skolinimosi kaina, skolinimosi išlaidos. 2025-2026 m. jos pasieks 1 proc. BVP. Mat reikės refinansuoti kelių milijardų eurų skolą. Dabartiniai metai yra paskutiniai, kai skolos aptarnavimo išlaidos yra sąlygiškai žemos. Po to didės. Man labai rūpi, kuo kompensuosime suplanuotas biudžeto išlaidas, nes jos augs, kadangi brangs skolos aptarnavimas. Jei dabar jis kainuoja apie 300 mln. eurų per metus, tai kitąmet - jau apie 700 mln. eurų. Valstybės skola viešųjų finansų valdyme labai svarbi galvojant apie ateitį, nes nuo jos dydžio priklauso, ar ir vėl didinsime biudžeto deficitą ir kartu valstybės skolą, ar reikės didinti mokesčius. Nes kito kelio nežinau", - „Vakaro žinioms" dėstė A.Butkevičius.
Ekspremjero teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė viršplanines pajamas nukreipdavo ankstesnių skolų grąžinimui anksčiau laiko. Dabartinė Vyriausybė elgiasi priešingai. Pasak ekonomisto, šiemet numatomas grynasis skolinimasis - 4,8 mlrd. eurų, tačiau to tikrai būtų galima išvengti, nes turime viršplaninių pajamų, o ir išlaidos bus šimtais milijonų eurų mažesnės dėl atpigusių dujų ir elektros, mat suplanuotoms kompensacijoms reikės mažiau pinigų.
„Tačiau, kiek žinau, Vyriausybė jau net yra susitarusi pasiskolinti, vyko šiuo klausimu ir į JAV. Ižde visada turime sukaupę didžiules sumas, tai kam tada skubėti skolintis, kai skolinimasis labai pabrango? Buvo slepiama, kokie likučiai susikaupę, kai paaiškėjo, pasidarė labai keista", - stebėjosi A.Butkevičius.
Jam nuostabą kelia ir tai, kad Vyriausybė skuba skolintis, tačiau neskuba įsisavinti RRF lėšų, o tai reikia padaryti kuo skubiau, kad būtų padidintas ekonomikos atsparumas. Paklaustas, kodėl 2012-2016 m. Vyriausybė pirmus metus labai padidino valstybės skolą, o kadencijos pabaigoje ją netgi sumažino, į pirmąją klausimo dalį ekspremjeras atsakė, jog tą nulėmė konservatorių Vyriausybės palikimas.
„Prisiminkime, kad už A.Kubiliaus Vyriausybės skolas reikėjo mokėti itin dideles palūkanas. Skolinomės papildomai tam, kad galėtume grąžinti brangiausias paskolas anksčiau laiko, nes mes skolinomės gerokai pigiau. Tikslas nr. 1 buvo mažinti skolos aptarnavimo išlaidas. Mes perdengėme anksčiau laiko paskolas, kurių net ir su 10 proc. palūkanų buvo, tiesa, ne visos institucijos sutiko, kad padengtume anksčiau laiko. Antras dalykas - buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, todėl turėjome grąžinti tai, ką ankstesnė Vyriausybė buvo apkarpiusi. Trečias dalykas - buvome pasirašę memorandumą su Europos Komisija dėl euro įvedimo ir įsipareigojome mažinti fiskalinį deficitą. Ir sumažinome. Reiškia, tai yra įmanoma. Tiesa, aš tada nedidinau pensijų, socialinių išmokų po 15-20 proc., todėl man buvo suduotas politinis smūgis. Bet geriau tegul būna stabilu ir tegul būna pastovios realiosios pajamos. Realusis darbo užmokestis mūsų laikais nemažėjo, atlyginimai, pensijos augo tiek, kiek prekių ir paslaugų kainos. Kas iš to, kad dabar didiname ir didiname pajamas? Realiosios žmonių pajamos toliau mažėja. Dalis išlaidų nepagrįstos tvariomis pajamomis", - konstatavo ekspremjeras.
Reziumuodamas jis akcentavo, kad užjaučia būsimą Vyriausybę, nes ji gaus nepavydėtiną palikimą.
