3 nuotr.Spalio 25-oji turėtų būti itin svarbi diena visiems Lietuvos piliečiams, mat tai - Lietuvos Konstitucijos diena. Tačiau ji net nėra paskelbta šventine. Viena iš Konstitucijos kūrėjų Zita Šličytė „Vakaro žinioms" teigė, kad pagrindinį šalies įstatymą specialiai siekiama sumenkinti, nes jei didžioji visuomenės dalis jį mokėtų kone mintinai ir į sąmonę būtų įskiepyta Konstitucijos svarba, valdžiažmogiams būtų gerokai sunkiau vardan savų ir savo bičiulių interesų ją trypti.
„Iškėliau Trispalvę ir dabar valgome tortą su užrašu „Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. spalio 25 d.", - šiandien ryte pokalbį pradėjo Z.Šličytė, apgailestaudama, jog Konstitucijos diena daug kam yra tiesiog eilinė diena.
Pasak jos, ne kartą Seime buvo registruotas siūlymas Konstitucijos dieną paskelbti šventine. Viena Konstitucijos kūrėjų sako, jog tai jau seniai reikėjo padaryti. Nors tokio siūlymo oponentai tvirtina, esą kai spalio 25-ąją visi dirba, kaip tik lengviau Konstitucijos dieną įprasminti - vyksta Konstitucijos egzaminas, renginiai, skirti šiai iškiliai dienai. O jei būtų išeiginė, esą renginiuose niekas nedalyvautų, žmonės tiesiog būtų namuose ar net „baliavotų".
„Jei tokia proga kas ir išgertų taurę vyno, nieko blogo tame nebūtų. Konstitucijos dieną šventine seniai reikėjo paskelbti, nes tai būtų Konstitucijos sureikšminimas. Ir nebūtinai paskelbti naują šventinę dieną, nes sakoma, kad ji kainuoja biudžetui. Galima ją paskelbti vietoj Joninių, gegužės 1-osios ar Žolinės, kurios yra partinės ar religinės šventės. O Konstitucija vienok yra pagrindinis valstybės įstatymas. Bet jam nėra pagarbos, jis nuolat pažeidinėjamas. Pagarba būtų didesnė, jei ji būtų labiau sureikšminta.
Neskaitant to, kad neturime Konstitucijos dienos, net nėra kur nusipirkti pačios Konstitucijos. Paskutinis leidimas - 2022 metų, leido ją net ne Teisingumo ministerija, o privati kompanija, o ta Konstitucija išleista kaip menka brošiūrėlė plonais viršeliais. O ir po to dar buvo visokių Konstitucijos pakeitimų. Dar kartą pasidžiaugsiu, kad Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska) nebebus teisingumo ministre. Bet ne tik dėl to, kad nėra naujausių Konstitucijos leidimų. Ir dėl to, jog pasistengė, kad valstybinė kalba nėra tik lietuvių kalba, sudirbo lietuvių abėcėlę", - kalbėjo Z.Šličytė.
Pasak buvusios Aukščiausiosios Tarybos narės, kai ką Konstitucijoje tikrai reikėjo keisti - kad ir nuostatą dėl merų rinkimų, jog jie būtų renkami tiesiogiai. Tačiau mūsų Konstitucija, kurią Tauta referendumu patvirtino 1992-aisiais, daugumos pasaulio ekspertų patvirtinta kaip itin geros redakcijos dokumentas. O pagrindinis šalies įstatymas turi būti itin stabilus, deja, pas mus tokios nuostatos nesilaikoma.
„Labai džiaugiuosi, kad nebeliko Laisvės partijos ir Dobrovolskos valdžioje nebeliks. Nebesityčios iš valstybinės kalbos statuso, sakydama, kad Valstybinės kalbos komisijos sprendimas nieko nelemia ir Seimas gali daryti, ką nori. Konstitucija skelbia, kad valstybinė kalba gali būti keičiama tik referendumu ir joks Seimo sprendimas to negali pakeisti. Tačiau Konstitucija lengvai pažeidinėjama", - teigė Z.Šličytė.
Anot jos, atsirado teigiančių, jog Konstituciją reikia keisti, nes keičiasi gyvenimas. Pavyzdžiui, yra manančių, jog jau ir vienalytės „šeimos" gali turėti vaikų.
„Gyvenimas nesikeičia. Iš dviejų vyrų ar dviejų moterų vaikas negimsta. Net ES įstatymai pripažįsta, kad svarbiausi yra gamtos dėsniai. Jei visuomenės įstatymai prieštaraus gamtos dėsniams, tai jau bus „šakės". Kol kas vis dar gimdo moterys. Ir žmogus pradedamas iš moteriškojo bei vyriškojo prado. Išrikiuokite nors milijoną vyrų - ar bent vienas pagimdys be moteriško kiaušinėlio, atsiprašant? Tai - tiek suprantamas dalykas, kad nėra net apie ką diskutuoti", - teigė Z.Šličytė.
Ji priminė „valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą dėl tautinių drabužių vaikams.
„Kodėl negalima kažko panašaus daryti su Konstitucijos leidimu? Atspausdinkim ir padalinkim kiekvienai šeimai. Ne šimtus karvių kainuos, turint mintyje, kiek iššvaistoma tuščioms rinkiminėms reklamoms. Ne kiekvienas žmogus turi turėti Konstituciją, bet bent jau kiekviena šeima. Tačiau specialiai daroma taip, kad pagrindinių Konstitucijos normų daug kas nežinotų, nes kitaip būtų sunkiau piktnaudžiauti esantiems valdžioje" - dėstė Z.Šličytė.
Pasak jos, esą turime organą, prižiūrintį Konstitucijos laikymąsi - Konstitucinį Teismą.
„Tačiau jis yra uzurpavęs Konstituciją, nes ją aiškina. O aiškina viršydamas savo ribas, nes ją papildo. O papildyti Konstituciją gali tik Seimas arba Tauta referendumu. Konstitucinis Teismas gali tik nuspręsti, ar koks nors teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. O kai pradeda pildyti, prieštarauja savo funkcijoms. Bet to niekas nestabdo, nes tokia savivalė naudinga politikams. Noriu priminti, kad ir kai kurių politikų pliurpalus, jog ES teisė yra viršesnė už mūsų Konstituciją. Tačiau 2004 m. prie Lietuvos stojimo į ES sutarties yra pridėtas konstitucinis aktas, kuriame pasakyta, kad ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Jei tai grindžiama iš sutarčių, kuriomis grindžiama ES, ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normos kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitus Lietuvos teisės aktus", - dokumentą citavo Z.Šličytė.
Teisininkė atskleidė absurdą: jei būtų ES teisės aktai būtų viršesni už mūsų Konstituciją, tai, pavyzdžiui, Briuselis galėtų paneigti kad ir mūsų Konstitucijos 10-ąjį straipsnį, jog „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius".
„Tačiau iki mirties kovosiu, kad mūsų Konstitucija yra viršesnė. Konstitucinį aktą pasirašė dar tuometinis prezidentas Valdas Adamkus - ES teisė yra viršesnė už mūsų visus teisės aktus, bet ne už Konstituciją. Jei ES nuspręstų, kad ES valstybinė kalba yra vokiečių ar anglų kalba, vis tiek tai niekaip negalėtų panaikinti mūsų Konstitucijos nuostatos, jog mūsų valstybinė kalba - lietuvių kalba", - reziumavo Z.Šličytė.
