Savo ketvirtadienio sprendimu Konstitucinis Teismas panaikino konstitucinę apsaugą valstybinei kalbai. Netiesiogiai pasakyta, kad kalbos specialistai ir Seimas gali priimti kokias tik nori asmenvardžių rašymo taisykles - Konstitucijos sergėtojai nesikiša. Dabar Vyriausybei telieka paspausti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kad ši pasisakytų, jog pasuose pavardes ir vardus galima rašyti lenkiškai.
- Konstitucinis Teismas panaikino lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinę apsaugą. Ar jis neviršijo savo įgaliojimų, kai tokia apsauga yra numatyta Konstitucijoje? - „Respublika“ klausė kalbininko Kazimiero GARŠVOS.
- Konstitucijoje įrašyta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Tai ir Konstitucinis Teismas šios nuostatos turi laikytis, ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tačiau po tokio išaiškinimo atsirado laisvos erdvės visokiems kitokiems posūkiams. Konstitucinis Teismas teisus tik tuo, kad kalbininkai apie lietuvių kalbą išmano geriau nei diletantai, tačiau ir teisėjai turėjo teisiškai konstatuoti, kad vartojamos tik tos lietuvių kalbos raidės. Padaryta nuolaidėlių, kad teisingumo ministras galėtų paspausti komisiją.
- Komisijos pirmininkas yra skiriamas asmuo. Ar nėra pavojaus, kad bus spaudimas ir iš Seimo? Juo labiau kad dabar kalbos likimas atiduotas į komisijos rankas, Konstitucija jos jau nebesaugo.
- Ne tik bus, bet ir visada buvo tas spaudimas. Neabejoju, kad po tokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo tas spaudimas tik didės.
- Net jei dabar prieš jį bus atsilaikyta, ar nelaukia pavojai ateityje? Jei taps komisijos pirmininku koks Muravjov, pavaduotoju - koks Talmont, ar tada nebus nuspręsta, kad reikia lietuvišką abėcėlę papildyti kirilica ar „W“, „Q“ bei kitomis raidėmis?
- Dabar toks pavojus bus nuolatinis, Konstitucinis Teismas dėl to pasistengė. Juo labiau kad, prisiminkime, panašūs siūlymai jau buvo ir anksčiau. Buvusi komisijos pirmininkė Irena Smetonienė iš viso norėjo, kad pavardės būtų ne kalbos dalis, o prekės ženklas. Ieškota visokių landų. Vadinami politikai, ypač lenkai, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijos nuolat liepia tų landų ieškoti.
- Konstitucijoje parašyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o joje jokių „W“, „Q“ nėra. Turėtų būti savaime aišku, kad ir asmenvardžiuose Lietuvoje tokios raidės negali būti rašomos, nes bus pažeista Konstitucija. Kodėl neaišku?
- Kažkas labai nori į abėcėlę prastumti svetimas raides. Man tik keista, kad teisėjai neužtvirtino, jog pagal Konstituciją yra viena kalba, viena abėcėlė, viena gramatika. To būtų pakakę. O dabar bus visokios painiavos. Tačiau susidaro įspūdis, kad Konstitucinis Teismas pastaruoju metu viską išaiškina taip, kaip reikia Prezidentūrai ar sisteminėms partijoms. Visada beveik net galima nuspėti, koks bus išaiškinimas. Dėl šito išaiškinimo irgi buvo galima nuspėti, kad jis bus toks, kokio nori Vyriausybė, nors Konstitucijos jis ir neatitinka. Teismas leidžia sau kaip nori interpretuoti Konstituciją. Tiesa, nematau, kad Teismas tiesiogiai siūlytų įteisinti svetimas raides. To nėra. Tačiau leidžiama viską nuspręsti komisijai. Be to, palikta daug dviprasmybių, kurias galima įvairiai interpretuoti.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
