Pradinukės mamos skundo sulaukusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad mergaitės turi tokią pat teisę į mokyklą eiti su kelnėmis kaip ir berniukai.
Į tarnybą su skundu kreipėsi Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinukės mama.
Anot jos, tvarka, pagal kurią mergaitės iki penktos klasės gali dėvėti tik sarafanus, ne tik sukelia papildomų rūpesčių tėvams, bet ir pažeidžia mergaičių teises.
„Privaloma uniformos rūšis, kur mergaitėms leidžiama dėvėti tik sarafaną, pažeidžia jų lygias galimybes lyties atžvilgiu. Berniukai turi galimybę dėvėti kelnes, kurios yra praktiškesnės ir labiau pritaikytos kasdieniam mokymuisi bei oro sąlygoms. Mergaitėms šis pasirinkimas nėra suteiktas“, – rašoma moters skunde.
Mergaitės mama teigė, jog kartu su keliomis kitomis mamomis dėl šio klausimo jau kreipėsi į švietimo įstaigos vadovybę, tačiau pokyčių nesulaukė.
„Dar buvo pasiūlyta apsimauti kelnes, o atvykus į gimnaziją, jas nusimauti. Tai yra nepatogu, be to, sukelia aplinkinių pašaipas, kadangi persirengimas vyksta mokykloje. Problemų yra ir šiltuoju metų laiku, kai dėvėti storesnes pėdkelnes po sarafanu yra per karšta, o plonytės pėdkelnės greitai plyšta“, – skundą argumentavo pareiškėja.
Gimnazijos direktorius atsakyme Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pažymėjo, kad uniformų komplektacija ir jų dėvėjimo taisyklės yra aptartos bei suderintos tėvų ir įstaigos administracijos susirinkimuose. Juose esą ir buvo nuspręsta tvarkos nekeisti.
Anot direktoriaus, pradinių klasių mergaitėms nėra griežtai uždrausta vilkėti kelnių, „tik siekiama laikytis bendrų susitarimų“.
Vis dėlto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Laimos Vengalės-Dits teigimu, gimnazija nepateikė argumentų, pagrindžiančių privalomą sarafanų, kaip uniforminės dalies, dėvėjimą pradinių klasių mokinėms. O gimnazijos vadovo pareiškimas, kad mergaitėms griežtai neuždraustos kelnės, esą vertintinas kritiškai, kadangi nėra aišku, ar jos negautų pastabų dėl aprangos neatitikimo taisyklėms.
„Visuomenėje nykstant stereotipiniams išvaizdos standartams ir lūkesčiams, mergaitėms ir moterims tapo įprasta rinktis tokią aprangą, kuri geriausiai atspindi jų asmeninius poreikius, įskaitant ir fizinį patogumą, ir asmenybės saviraišką. Ši laisvė be tinkamo pagrindimo neturėtų būti ribojama“, – sakė L. Vengalė-Dits.
„Šiandienos kontekste draudimas mergaitėms rinktis kelnes kaip mokyklinės uniformos dalį neatitinka besikeičiančių lygybės ir įtraukties standartų. Tokiomis taisyklėmis, užuot skatinę patogumą, laisvę ir lygias galimybes, tik giliname įsisenėjusius stereotipus, kad mergaitė pirmiausia turi būti graži ir atitikti tradicinius moteriškumo įvaizdžius“, – pridūrė ji.
Skundą išnagrinėjusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijai, kaip ir kitoms švietimo įstaigoms, nusistatyti tokias aprangos taisykles, pagal kurias mokiniai galėtų rinktis jiems patogiausią uniformos variantą, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų kelnės, ar sijonai.