Korupcija, socialinė atskirtis ir skurdas - grėsmės nacionaliniam saugumui

"Manome, kad Nacionalinio saugumo strategija yra labai svarbus dokumentas visiems. Dar yra kur jį tobulinti, bet sutarėme, kad teiksime jį Seimui, po to bus pertrauka, kad galėtume jį papildyti, bet Vyriausybė jau galėtų kurti strategijos įgyvendinimo planą", - pirmadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Kalbėdamas apie grėsmes nacionaliniam saugumui, V. Pranckietis nurodė ir korupciją. "Pagrindinės grėsmės - tai karinės grėsmės, veikiančios aplink mus, viduje, kaip žinoma, turime kaip rimtą grėsmę ir apie tai turime garsiai kalbėti - tai yra korupcija", - sakė V. Pranckietis.

Pasak parlamento vadovo, svarbu, kad tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė žinotų, kokios šiuo metu didžiausios grėsmės ir kaip planuojama su jomis kovoti.

"Nacionalinis saugumas - valstybės klestėjimo pagrindas. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą. Būtina nacionalinio saugumo sąlyga - sąmoningų piliečių indėlis į šalies saugumo ir gerovės kūrimą, pasirengimas kritiniu atveju prisidėti prie jos gynybos", - sako Seimo Pirmininkas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad NSGK nutarė atnaujinti strategijos projekto svarstymą su visuomene. "Mes konsultavomės su kitais komitetais, gavome pastabas iš 5 komitetų. Iš viso gavome per 200 pastabų iš universitetų, buvusių ministrų, pritarėme per 40 pastabų", - sakė V. Bakas.

Kaip galimas grėsmes nacionaliniam saugumui jis nurodė ir korupciją, socialinę atskirtį bei skurdą. "Korupcija griauna valstybę iš vidaus, mes turime paskaičiuoti, kiek valstybė patiria žalos dėl korupcijos. Šiandien STT vadovas minėjo, kad gali būti apie 20 proc. šalies biudžeto, tai milžiniški netekimai. Antras aspektas - tai socialinė atskirtis ir skurdas", - sakė V. Bakas.

Pasitarimas dėl Nacionalinio saugumo strategijos vyko už uždarų durų, jame aptartas Nacionalinio saugumo strategijos projektas ir galimi jo įgyvendinimo planai. Strategiją turės patvirtinti Seimas.

Nacionalinio saugumo strategija - tai svarbiausių nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, visuma. Strategija nustato gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždavinius. Strategija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Šiaurės Atlanto ir Europos Sąjungos sutartimis, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir ES strateginiuose saugumo politikos dokumentuose pateiktais strateginiais tikslais ir veiklos gairėmis.

Formuodama ir įgyvendindama nacionalinio saugumo politiką, Lietuvos Respublika laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, principų ir įsipareigojimų, įtvirtintų Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos dokumentuose, prisideda prie tarptautinės taikos ir visa apimančio saugumo, pagrįsto demokratinėmis vertybėmis, teise ir teisingumu, palaikymo.

Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija buvo peržiūrėta 2012 metais ir norėta ją pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos. Po pateikimo praėjusios kadencijos Seime dokumentą nagrinėti ėmėsi naujojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris kreipėsi į visuomenę, prašydamas pateikti jam siūlymus.