Korupcijos medžiotojai visus teplioja degutu

Pasaulinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ vakar paskelbė 2013 metų „Pasaulinio korupcijos barometro“ duomenis. Tyrimo rezultatai gali įvaryti šoką didžiajai daliai šalies gyventojų - gintaro šalis yra įvardijama kaip labiausiai korumpuota Europos Sąjungoje. Korupcijos šešėlis metamas ir ant teismų, policijos, švietimo, sveikatos apsaugos institucijų. Tačiau „Respublikos“ kalbinti valstybinių institucijų, profsąjungų atstovai piktinasi tokiu Lietuvos juodinimu. Anot jų, Lietuvos padėtis tikrai nėra pati prasčiausia Bendrijoje.

Trečdalis gyventojų duoda kyšius?

Europos Komisijos, užsienio ambasadų išlaikoma pasaulinė nevyriausybinė organizacija praneša, kad Lietuvoje net 26 proc. gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių yra davę kyšį bent vienam iš aštuonių išvardytų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, mokesčių, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimo tarnyboms, žemėtvarkos institucijoms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms.

Skamba gąsdinamai, tačiau... Pasirodo, tie 26 proc. mūsų šalies gyventojų yra viso labo 262 respondentai. Per apklausą mūsų šalyje šių metų sausio 24 dieną iš viso buvo apklausti 1007 asmenys, arba maždaug 0,03 proc. visų Lietuvos gyventojų.

„Transparency International“ teigia, kad Lietuvoje kyšininkavimo lygis yra panašus kaip Vietname (ten kyšį davė 30 proc. apklaustųjų), Irake (29 proc.), Venesueloje (27 proc.), Serbijoje (26 proc.) ir Paragvajuje (25 proc.). Palyginti su 2010 metų duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (nuo 34 proc. 2010 m. iki 26 proc. 2013 m.).

Remiantis tyrimu, Lietuvoje korupcijos daugiau nei, pavyzdžiui, Kosove, Vanuatu Respublikoje, Šri Lankoje, kai kuriose Afrikos žemyno šalyse - Ruandoje, Madagaskare, Sudane, Tunise, Urugvajuje.

Beje, apklausti Lietuvos gyventojai daugiausia korupcijos apraiškų pastebi tarp įstatymų leidėjų (korupcijos lygis čia įvertintas 4,3 balo iš 5), kiek mažiau - politinėse partijose (4,2 balo), sveikatos apsaugos sistemoje ir teismuose korupcija įvertinta 4,1 balo.

Tyrimas nereprezentatyvus

Ką apie tokius tyrimo rezultatus mano mūsų šalies valstybinių institucijų atstovai? Ar iš tiesų kyšininkaujama tiek daug?

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius negailėjo kritikos „Transparency International“ atliktam tyrimui. Anot jo, rezultatai neatspindi realios situacijos nei Lietuvoje, nei pasaulyje.

„Esmė ta, kad kaip žmogui suformuluosi klausimą, tokį atsakymą ir gausi“, - teigė jis.

O klausimai šiame tyrime buvo formuluojami jau iš anksto sufleruojant galimus atsakymus. „Mano nuomone, objektyviausiai visuomenės nuomonė atspindima tada, kai daromi spontaniniai tyrimai. Kai žmonėms nėra peršama tam tikra nuomonė, kai nenurodomos institucijos, o pačiam leidžiama išvardyti, kokios institucijos, jo patyrimu, yra labiausiai korumpuotos“, - aiškino specialistas.

Anot jo, rezultatai priklauso ir nuo to, kokios žmonių grupės buvo apklaustos. Tyrimo pristatyme apie tai nėra kalbama.

„Sutikite, kad jei nuvažiuosi į čigonų taborą ir jų nuomonės paklausi - bus vieni rezultatai, jei nuvažiuosi į Valakampių mikrorajoną - bus visai kiti. Aš galėčiau pasakyti, kad visiškai nepritariu sudarytai nuomonei, kad Lietuva yra pati korumpuočiausia valstybė ES. Manau, kad toks vertinimas atsispindi tam tikro Lietuvos gyventojų segmento lūpose. Kartoju - tam tikro, bet tikrai ne visų lietuvių“, - sakė VMI atstovas.

V.Vitkevičius akcentavo, kad skirtingose pasaulio šalyse korupcijos supratimas nėra vienodas, todėl šalis objektyviai palyginti yra labai sudėtinga.

„Lyginti Afrikos valstybes su Vakarų Europos valstybėmis - nežinau, ar tai yra etiška... Mes esame labai skirtingi, mūsų supratimas apie tuos pačius dalykus, mūsų vertybės labai skirtingos. Pamatuoti visą pasaulį pagal vienus standartus - labai sunku, sakė V. Vitkevičius. - Korupcijos samprata šalyse skirtinga. Tai priklauso nuo valstybės mentaliteto. Pavyzdžiui, Šveicarija pasaulio korupcijos žemėlapyje yra braižoma labai garbingoje vietoje. Visada patenka į mažiausiai korumpuotų valstybių penketuką ar septintuką. Bet štai prieš keletą metų iš to paties „Transparency International“ Šveicarijos skyriaus lankėsi pora kolegių, teko su jomis bendrauti. Toks dalykas kaip nepotizmas (tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti - red. past.) ten net nelaikomas korupcijos apraiška, nors Lietuvoje nepotizmas - korupcija“.

Informacinis karas

Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas taip pat negalėjo patikėti, kad Lietuva pagal kyšininkavimą pirmauja visoje ES.

„Ir biurokratijos, ir korupcijos, jei ne daugiau, tai bent tiek pat yra kaimynėse valstybėse. O kai bando šitaip mus supjudyti... „Transparency International“ kai kurie vertinimai man visada kėlė įtarimą. Man atrodo, kad kiekvienoje šalyje pateikiama pati blogiausia ataskaita. Aš nesu didelis informacinio karo šalininkas, bet tokie judėjimai man kelia nuostabą. Kai pradedama viešomis priemonėmis kovoti su korupcija, rodant, kad ta korupcija yra labai didelė... Juk yra tam tikros institucijos, kurios tuos klausimus sprendžia. O bandymas mums parodyti blogesnius, nei esame, iš tiesų yra tam tikra politika“, - svarstė K.Sabaliauskas.

Jis priminė, kad Lietuvos gyventojai apskritai linkę į pesimizmą, todėl jų korupcijos įsivaizdavimas gali neatitikti realios situacijos. „Kai patys atliekame apklausas, matome, kad labiausiai korupcija tiki tie, kurie niekada su tuo nesusidūrė. Tie, kuriems niekada nereikėjo išsiimti nei licencijos, nei ko kito. O jie įsivaizduoja, kad viskas korumpuota“.

Valstybės juodinimu netiki

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pripažino, kad korupcija teisėsaugos sistemoje vis dar egzistuoja.

„Problemą mes žinome ir kiek galime kovojame. Mūsų policijos patruliai vis daugiau įformina kyšį siūlančių ir jį duodančių asmenų. Anksčiau jų būdavo keli šimtai, o dabar daugiau kaip tūkstantis atvejų. Manau, tai reiškia, kad einame teisingu keliu“, - sakė komisaro pavaduotojas.

Tačiau jis taip pat nenorėjo sutikti, kad Lietuva yra pati korumpuočiausia šalis visoje Bendrijoje. „Paimkime tokias ES šalis, kaip Rumunija, Bulgarija... Tikrai nenoriu tikėti, kad esame už tas šalis blogesni“, - abejojo R.Požėla.

Tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas. Jis siūlė susimąstyti, ką apskritai mūsų gyventojai laiko kyšiu.

„STT atstovai sako, kad bet koks atsidėkojimas yra prilyginamas kyšiui. Bet jei žmogus numezga kojines ir daktarui nuneša... Mums tai neatrodo kaip kyšis, - sakė L.Labanauskas ir pridūrė: - Tokios padėkos yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Niekas dėl to nekelia problemų“.

Rezultatai sukėlė šypseną

Tyrimo metu apklausti Lietuvos gyventojai korupciją švietimo sistemoje įvertino 3,2 balo iš 5. Ką apie tai mano Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius? Ar mokytojai iš tiesų gauna kyšius?

„Bendrojo lavinimo mokyklose korupcija teoriškai gal ir įmanoma, bet aš neįsivaizduoju, už ką duoti kyšį. Aš pats 27 metus dirbu mokytoju, pažįstu labai daug mokytojų ir man net sunku įsivaizduoti, kad korupcija švietimo sistemoje būtų toks masinis reiškinys. Kiekvienoje profesijoje tos korupcijos galima pamatyti - net kiemsargis gali paimti kyšį už tai, kad kažkur daugiau pašluos“, - stebėjosi profsąjungos vadovas.

Jo nuomone, korupcija įmanoma nebent ikimokyklinio ugdymo sektoriuje, kai tėveliams tenka peštis dėl vietos vaikui darželyje: „Gal čia ir yra galimybės korupcijai, nes vaikai darželiuose registruojami dar net negimę“.

Už ką jiems duoti?

Kaip viena iš terpių korupcijai tyrime minimas ir komunalinių paslaugų sektorius. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentas Algimantas Bakas sunkiai įsivaizduoja, kad kyšininkavimas galėtų vykti šiame sektoriuje.

„Atvirai pasakius, aš nelabai įsivaizduoju net už ką gyventojai galėtų duoti kyšį. Yra paslauga - yra įmoka, nebent kažkas bandytų susitarti, kad ta paslauga pigiau kainuotų... Bet tai tik teorinės galimybės“, - sakė jis.

Komunalininkų atstovas akcentavo, kad komunalinių paslaugų sąvoka yra labai plati, todėl lieka neaišku, ko tiksliai norėjo paklausti klausimyno sudarytojai ir ką atsakinėdami turėjo galvoje respondentai.

„Man atrodo, kad vienas klausė galvodamas vienaip, o kitas atsakė galvodamas kitaip“, - juokėsi A.Bakas.

„Mes mėgstame per daug skųstis, o to visai nereikia. Suprantu, kad buvo tam tikri procesai, kai egzistavo tie negeri dalykai: kai buvo sprendžiami klausimai dėl žemių (grąžinimo - red. past.), nekilnojamojo turto, privatizacijos, detaliųjų planų. Bet dabar korupcija tikrai nėra tokio masto“, - vertindamas „Transparency International“ tyrimo rezultatus sakė A.Bakas.

Teisėjai patylėjo

Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys išvis atsisakė komentuoti šio tyrimo rezultatus.