Kova dėl lietuviškos abėcėlės

Šiandien Seimas posėdyje svarstys, ar leisti vardus bei pavardes pasuose rašyti su X, W ir Q raidėmis. T.y. su tokiomis lotynų abėcėlės raidėmis, kokių lietuviškame raidyne nėra. Valdantieji pasiryžę lietuvių kalbą svetimomis raidėmis teršti dėl geresnių santykių su kaimynais lenkais. Tiesa, ne visi Seimo nariai su tuo sutinka. Dalis teigia esanti už tai, kad originali asmenvardžių rašyba būtų leidžiama tik papildomuose paso puslapiuose.

Įteisinti asmenvardžių rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis siūlo parlamentarai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė. Jų siūlymas šiandien bus svarstomas Seime. Tačiau taip pat ketinama svarstyti ir alternatyvų siūlymą, leidžiantį originalią vardų ir pavardžių rašybą papildomame, bet ne pagrindiniame paso puslapyje. Šį siūlymą Seime yra įregistravę šešių Parlamento frakcijų atstovai.

„Respublika“ apklausė Seimo narius ir aiškinosi, ko galima laukti iš Seimo.

Abėcėlė mainoma į geresnius santykius

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka įsitikinęs, kad santykius su kaimynais lenkais reikia gerinti, todėl reikia įteisinti tokią vardų ir pavardžių rašybą, kokios jie nori.

„Manau, kad pagaliau reikia sudėti tuos taškus. Aišku, sprendimas turi neprieštarauti Konstitucijai ir Tautinių mažumų įstatymui. Jei teisiškai taip galima, tai viskas gerai. Juk negalime tą problemą tempti iki begalybės, nes tai jau kenkia mūsų santykiams su strateginiais partneriais“, - sakė jis.

Lietuvių kalbą išduoti pasiryžęs ir Stasys Šedbaras: „Mano pozicija yra ta, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identifikaciniai duomenys. Aš manau, kad vardas ir pavardė turi būti rašoma taip, kaip yra žmogaus gimimo dokumentuose ar kituose dokumentuose, kad būtų aišku, jog tai lygiai tas pats asmuo“.

S.Šedbaras sutinka, kad lietuviams bus sudėtinga susigaudyti, kaip tarti užsienietiškas pavardes, bet esą tai ne bėda. Ir jį užsienyje kartais vadina Steisiu, o ne Stasiu.

Alternatyvus projektas

Kęstutis Daukšys kartu su grupe parlamentarų yra pasirašęs alternatyvų siūlymą leisti originalią asmenvardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje. Jo įsitikinimu, patenkinus lenkų reikalavimus dėl autentiškos asmenvardžių rašybos daug nepatogumų kils mums patiems.

„O kaip, jei tektų rašyti Styvo Džobso (Steve Jobs - red. past.) pavardę? Arba kokį nors „Renault“? Skaitytume kaip parašyta arba kitaip? Aš manau, kad jei turime savo kalbą, savo nusistovėjusią sistemą, taisykles, tai nekeiskime jų dirbtinai. Įsivaizduokime, jei Lietuvoje atsirastų kokie 20 tūkst. kinų arba 20 tūkst. moterų ištekėtų už kinų - ar tada turėtume priimti įstatymą, kad ir kiniškai būtų galima rašyti? Galų gale vieną dieną atsitiks taip, kad pasiimsi pasą ir nebesuprasi, kas ten parašyta“, - sakė K.Daukšys.

Minėtą alternatyvų siūlymą pasirašė ir Povilas Gylys. Dėl pavardžių ir vardų rašymo nelietuviškai jis buvo kategoriškas: „Mūsų Konstitucijos 14 str. yra pasakyta, kad valstybinė kalba - lietuvių. Ši Konstitucijos nuostata yra Konstitucijos pirmame skirsnyje, kurio straipsnius galima keisti tik Tautos referendumu. Mes turime savo raidyną, abėcėlę - tai vienas svarbiausių mūsų tautinio identiteto elementų. Aš nežinau kito tokio precedento, kad, pavyzdžiui, amerikiečiai, prancūzai ar anglai keistų savo raidyną, nes to reikalauja kuri nors tautinė mažuma“.

Stengiasi dėl moterų

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis teigia asmenvardžių rašybai nelietuviškai pritariantis. Esą tai bus daroma ne dėl lenkų, o dėl lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių. „Tiesiog galiu pasakyti, kad mūsų pačių žmonės yra susipynę su kitų tautybių žmonėmis, kad iš tiesų jau ne vienas ir ne du kreipėsi pagalbos, kad galėtų rašyti ta kalba, kokia iš tiesų yra tos pavardės. O antra, nedaug turbūt liko tokių šalių, kurios vien valstybine kalba rašytų“, - įsitikinęs K.Komskis.

Palaiko kompromisą

Eugenijus Gentvilas pritartų originaliai rašybai nebent papildomuose paso puslapiuose, bet jokiu būdu ne pirmame.

„Kai rašome kitame puslapyje ir tai netampa prievole, žmogui tai yra savotiškas pasididžiavimas, kad jo pavardė parašoma ir originaliai. Aš sutikčiau už tai balsuoti, o siūlymas rašyti pirmame paso puslapyje - imperatyvus. Čia galime prieiti prie tokių atvejų, kai originalios rašybos nesuskaitysime“, - sakė jis.

Tos pačios nuomonės ir Bronius Bradauskas: „Aš nieko blogo nematau, jei antrame puslapyje rašysime. Bet jei pirmame, tai niekas neperskaitys. Kaip prancūziškas pavardes skaitysime? Dabar ne visi žino, kaip „Peugeut“ tarti, o su pavardėmis bus dar sunkiau“.

Kompromisiniam variantui pritartų ir Rima Baškienė bei Audronė Pitrėnienė.

„Pasas yra Lietuvos Respublikos dokumentas. Turi būti pagarba tai valstybei, kurioje gyvena žmogus. Lietuvių kalba turi savo abėcėlę ir jos nederėtų keisti. Latviai rašo originalo kalba kituose paso puslapiuose ir džiaugiasi, kad tokį sprendimą priėmė“, - sakė R.Baškienė.

Jai antrino ir A.Pitrėnienė: „Aišku, yra kategorija moterų, kurios ištekėjusios  už užsieniečių. Jos prašo, kad būtų pavardė pagal vyrą parašyta. Galbūt galima tai daryti, tačiau arba smulkesnėmis raidėmis po lietuvišku užrašu, arba antrame puslapyje“.

Lenkiška abėcėlė lietuvių kalbai nepakenks?

Tačiau lenkų tautinės mažumos atstovai Seime nepalaiko kompromisinio varianto, kad pavardės ir vardai autentiškai butų rašomi tik papildomame paso puslapyje.

„Ne, mes nesutiksime su tokiu pasiūlymu“, - pareiškė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Leonardas Talmontas. - Pavardžių mes nesugalvojame, mes jas gavome iš prosenelio, senelio. Jos atėjo iš senų laikų. Aš nemanau, kad rašymas originaliai pakenktų lietuvių kalbai“.