1 nuotr.Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - pagrindinės kovos su korupcija institucijos Lietuvoje - direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi ir jo pavaduotoju Žydrūnu Bartkumi.
Pareigūnai pristatė STT vykdomą kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Komisija domėjosi, kokias kriminalinės žvalgybos priemones taiko STT kriminalinės žvalgybos informacijai apsaugoti bendrąja prasme ir tais atvejais, kai būtina numatyti tam tikros informacijos galimą atskleidimą dėl „žmogiškojo faktoriaus". Ypač tokios informacijos, kuri buvo sukaupta, bet atliekamiems tyrimams neturėjo reikšmės.
STT direktorius patikino, kad tarnybos informacijos apsaugos sistema veikia nepriekaištingai, bet apgailestavo, jog per tarnybos gyvavimo laiką pasitaikė ir tokių atvejų, kai STT imuniteto skyriaus pareigūnai buvo nustatę kelis informacijos nutekinimo iš tarnybos vidaus atvejus. Tikimasi, kad šiuo metu tokie incidentai jau nesikartoja.
Į komisijos pirmininko Dariaus Gaižausko prašymą plačiau pakomentuoti, kaip naudojama STT sukaupta kriminalinės žvalgybos informacija, S. Urbanavičius paaiškino, kad, vykdant kriminalinę žvalgybą, siekiama gauti pakankamai informacijos, siekiant prieš asmenį, atliekantį nusikalstamą veiką, pradėti procesinius veiksmus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą - ikiteisminį tyrimą. Neretai kartu gaunama ir informacija, galinti turėti reikšmės valstybės pareigūnams ar institucijų vadovams, priimantiems sprendimus dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose ir įmonėse, reputacijos.
„Renkame tokią informaciją ir teikiame asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui. Gavęs mūsų surinktą informaciją, vadovas sprendžia, ar asmuo yra tinkamas eiti konkrečias pareigas. Ši informacija teikiama, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse", - sakė STT vadovas S. Urbanavičius.
Iliustruodami STT vykdomą kriminalinę žvalgybą, tarnybos vadovai pademonstravo kai kurių vykdytų operacijų vaizdo ir garso įrašus, supažindino Komisiją su korupcinės veikos schemomis, kuriomis naudojasi nesąžiningi valstybės ar savivaldybių tarnautojai.
NSGK vadovas: STT turi turėti didesnes galimybes gauti informaciją apie juridinių asmenų atliekamas finansines operacijas
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Radzevičiumi ir administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaite.
Susitikimo metu buvo kalbėta apie didesnes galimybes Specialiųjų tyrimų tarnybai gauti ir disponuoti informacija. NSGK Seimo pavasario sesijoje teiks Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuris leistų STT gauti informaciją apie juridinių asmenų atliekamas finansines operacijas ir mokėjimo priemonių naudojimą, atliekant jai pavestas funkcijas.
„Manome, kad tokio įrankio suteikimas pasitarnaus kovai su korupcija šalyje, lems dar didesnį skaidrumą visuomenėje, tyrimų kokybę", - sakė NSGK pirmininkas V. Bakas.
Pasak jo, dėl korupcijos kasmet prarandamos milžiniškos pinigų sumos. Būtent todėl reikia suteikti galimybę ir visus prieinamus įrankius pareigūnams nuodugniau tirti įvairias situacijas, griežtinti sankcijas už korupcinius nusikaltimus.
Kovo pabaigoje V. Bakas su STT atstovais ketina aptarti 2016 metų institucijos veiklos ataskaitą.
