1 nuotr.Kultūros ministerijoje nuo Naujųjų metų pradėjo veikti patariamoji institucija - ministerijos Kolegija. Kolegijos tikslas - patarti kultūros ministrei kultūros politikos bei kultūros administravimo klausimais. Ją sudarys ministrės politinio pasitikėjimo komandos nariai, ministerijos kancleris bei kultūros lauko profesionalai iš Lietuvos ir užsienio.
„Ministerijos kolegijos atsiradimas - dalis strategijos, kuria siekiama pertvarkyti Kultūros ministeriją iš kontroliuojančios kultūros lauką į jam tarnaujančią. Todėl renkantis Kolegijos narius man buvo ypač svarbu meno ir kultūros vadybos ir administravimo patirtis, jautrumas regionų specifikai bei tarptautinio konteksto išmanymas", - teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Tikimasi, kad ministerijos kolegijos įkūrimas leis išgirsti naujų požiūrių į senas problemas kultūros administravime. Kolegijos narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė sako pastebinti, kad metų metus studentams tenka pasakoti apie tas pačias, gerokai įsisenėjusias Lietuvos kultūros politikos ir administravimo problemas.
"Jos Lietuvoje iki šiol buvo sprendžiamos priešokiais ir paprastai priklausė nuo paskirų politikų užgaidų. Panašu, kad šiuo metu klostosi palanki situacija naujam impulsui tas įsisenėjusias problemas spręsti iš esmės", - sako E.Bajorinienė.
Formuojant kolegiją atsižvelgta ir į tai, kad joje būtų atstovų ir iš Lietuvos regionų bei profesionalų iš užsienio. Kauno bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė, pakviesta prisijungti prie kolegijos, teigė, kad kurti ir įgyvendinti tarptautinius kultūros renginius Lietuvoje yra nemažas iššūkis, kuris padidėja keleriopai, jeigu tie renginiai vyksta ne Vilniuje.
"Institucinio įvertinimo, pamatuojamo adekvačiu finansavimu, nacionaliniu mastu tenka siekti daug sudėtingiau nei tarptautiniu. Todėl ministrės iniciatyva suburti visuomeninę kultūros kolegiją, kurioje dalyvautų kultūros profesionalai iš įvairių Lietuvos miestų ir regionų, yra viltingai nuteikiantis ir palaikymo vertas kultūros decentralizavimo žingsnis", - sako V.Vitkienė.
Dėl poreikio naujų kultūros administravimo formų ieškoti kitur nei įprasta pritaria ir Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus vyriausiasis kuratorius Andersas Kreugeris, taip pat sutikęs prisijungti prie kolegijos. Anot jo, šiais laikais kultūra ir kultūros politika yra ypač svarbios ne tik kaip visuomenės vystymosi katalizatorius, bet ir kaip impulsas psichologiniam saugumui ir konsolidavimuisi.
Kolegijoje bus svarstomi svarbiausi ministerijos veiklos klausimai, aptariamos pagrindinės ministerijos veiklos kryptys, ministerijos funkcijų ir uždavinių įgyvendinimas, išklausomi ministerijos administracijos padalinių, ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų pranešimai ir ataskaitos, jų darbo organizavimo ir kiti klausimai. Pirmasis kolegijos posėdis įvyks jau sausio 6 d. Ministerijos kolegija Kultūros ministerijoje suformuota pirmą kartą istorijoje.
Greta kultūros ministrės, viceministrų ir ministerijos kanclerio, kolegijos nariais paskirti 17 kultūros ir meno profesionalų.
