1 nuotr.Sekmadienį Kupiškio rajone įvykusiame pirmalaikių mero rinkimų antrajame ture iš viso balsavo 46,76 proc. rinkėjų ir tai yra tokių rinkimų aktyvumo rekordas, paskelbė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas.
„46,76 proc. – kaip antram turui tai yra labai geras rezultatas, nes lygiai prieš dvi savaites, pirmojo rinkimų turo metu, šių rinkimų aktyvumas buvo 47,12 proc.
Šie rinkimai iš tiesų išsiskiria rekordiniu aktyvumu, kalbant apie rinkimus vienoje savivaldybėje. Iki šiol didžiausias aktyvumo rekordas priklausė Šakių rajono rinkėjams, kurie 2017 m., rinkdami Šakių rajono merą, parodė 39,45 proc. aktyvumą.
Dabar Kupiškis gali pelnytai didžiuotis rinkimų, kurie vyksta tik vienoje savivaldybėje, aktyvumo rekordu“, – sekmadienį vakare spaudos konferencijoje sakė jis.
A. Puksas pridūrė, kad rinkimų apylinkės užsidarė 20 val. ir prasidėjo skaičiavimas.
„Aktyviausiai kupiškėnai balsavo Juodpėnų, Adomynės ir Naivių rinkimų apylinkėse. Mažiausiai rinkėjų sulaukėme Skverbų, Biliūnų ir Laičių rinkimų apylinkėse. (…) Apie fiksuotus pažeidimus informacijos neturime“, – sakė jis.
VRK duomenimis, rinkimų dieną Kupiškyje prie balsadėžių atėjo 31,04 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią buvo pareiškę 2229 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 15,72 proc. nuo bendro visų Kupiškio rinkimų apygardoje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Šiuose rinkimuose balsavimo teisę turėjo daugiau kaip 14 tūkst. Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjų.
ELTA primena, kad pakartotinio balsavimo metu Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjai sprendė, ar meru bus išrinkta Eglė Blaževičienė, iškelta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, ar Algirdas Raslanas, kurį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.
Spalio 8 d. Kupiškio rajone vykusiame pirmajame pirmalaikių mero rinkimų ture iš viso balsavo 47,04 proc. rinkėjų, tačiau mero išsirinkti nepavyko.
Pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai surengti po to, kai buvęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas neteko mandato. Apeliacinis teismas gegužę pripažino jį kaltu dėl korupcijos ir uždraudė 4 metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame sektoriuje.
